Jautienos ir pieno produktų pramonė nėra labai draugiška aplinkai. Taip, jei karvės visą laiką ganytųsi natūraliose pievose, tikriausiai didesnės problemos nebūtų. Tačiau Žemėje yra per daug žmonių, todėl karvės auga milžiniškose pramoninėse fermose, o jų išskiriamos dujos prisideda prie klimato pokyčių. Tačiau egzistuoja ir dar viena problema.
Karvių šlapimas aplinkai padovanoja labai daug azoto junginių. Karvių šlapimas su visais nitratais keliauja gilyn, kartais pasiekdamas ir vandens telkinius. Karvių išmatose ir šlapime yra ir amoniako, azoto oksido ir kitų medžiagų, kurios gali teršti vandenį ir/ar orą. Pabrėžtina tai, kad natūraliose sąlygose tai būtų trąša, bet pramoninėje žemdirbystėje tai – tarša.
Bet ką galima padaryti? Na, galima išmokyti karves eiti į tualetą.
Mokslininkai tai ir padarė – išmokė 16 karvių šlapintis tik tam skirtoje vietoje. Pasirodo, tai net ne taip sunku – tiesiog karvėms mainais į šlapimą siūlomas maistas. Jauni veršiukai mokosi dar greičiau nei suaugusios karvės, bet ir jos greitai perpranta sistemą. Po 15 dienų mokymų dauguma karvių dažniausiai šlapinosi tik tualete.
Kuo tai svarbu? Na, pats principas reiškia, kad karves galima išmokyti naujų triukų. Taigi, šlapimą galima surinkti ir perdirbti atskirai net ir pramoninėse fermose.
Mokslininkai dirba ir ties kitais karvių taršos mažinimo projektais. Bus bandoma išveisti naujas veisles, kurios į aplinką neišskirs tiek dujų.
