Labiausiai tikėtinos gyvybės formos – bakterijos ir mikrobai
Tyrėjai atkreipia dėmesį į žmonijos istoriją, kai žmonija perkelia rūšis į naujas aplinkas Žemėje, kur šie organizmai gali tapti invaziniai ir pakenkti vietinėms rūšims.
Jie teigia, kad toks elgesys leidžia manyti, jog tas pats gali nutikti ir su nežemiškos gyvybės formomis iš kitų planetų, rašoma straipsnyje, lapkričio 17 d. publikuotame „BioScience“ žurnale.
„Gyvybės už mūsų pasaulio ribų paieškos yra jaudinanti veikla, kuri netolimoje ateityje gali duoti didžiulį atradimą“, – „Live Science“ sakė pagrindinis autorius Anthony Ricciardi, McGill universiteto Monrealyje invazinės biologijos profesorius. „Tačiau, atsižvelgiant į vis dažniau vykdomas kosmines misijas (įskaitant tas, kuriomis siekiama grąžinti mėginius į Žemę), labai svarbu sumažinti biologinės taršos riziką abiejomis kryptimis.“
A.Ricciardi ir jo kolegos šiuo straipsniu ragina astrobiologus, ieškančius nežemiškos gyvybės, ir invazinės biologijos specialistus, tiriančius invazines rūšis Žemėje, atlikti daugiau bendrų tyrimų.
„Galime tik spėlioti, su kokiais organizmais galėtume susidurti, jei astrobiologai rastų gyvybę“, – „Live Science“ sakė A.Ricciardi. „Labiausiai tikėtinos gyvybės formos būtų mikrobinės ir tikriausiai panašios į bakterijas“.
Siūlo griežtinti taisykles
Mokslininkai mano, kad tarpplanetinės taršos rizika yra labai maža, iš dalies todėl, kad dėl atšiaurių kosmoso sąlygų potencialiems organizmams sunku išgyventi keliaujant žmogaus erdvėlaivio išorėje.
Tačiau, pasak A.Ricciardi, vis tiek turėtume būti atsargūs dėl tarpplanetinės taršos, remdamiesi neigiamu invazinių rūšių poveikiu Žemei.
Žmonės pakenkė ekosistemoms visame pasaulyje, leisdami organizmams įsiskverbti į naujas aplinkas, kurių jie natūraliai niekada nepasiektų. Pavyzdžiui, iš Pietų Amerikos kilęs grybas Austropuccinia psidii nežinomomis aplinkybėmis buvo įvežtas į Australiją ir užvaldė vietinius šalies eukaliptus, stabdydamas jų augimą, o kartais ir žudydamas juos.
Mokslininkai pažymėjo, kad ekosistemos, kurios vystosi geografinėje izoliacijoje, pavyzdžiui, salose ir tokiose šalyse kaip Australija, yra ypač pažeidžiamos invazinių rūšių, nes vietinė gyvūnija tose vietose nėra išsiugdžiusi prisitaikymo kovoti su tokiais įsibrovėliais.
Kaip tarpplanetinės taršos įrodymą mokslininkai nurodė Izraelio erdvėlaivį „Beresheet“, kuris 2019 m. atsitrenkė į Mėnulį, o jame buvo tūkstančiai lėtūnų – mikroskopinių gyvūnų, galinčių išgyventi ekstremaliomis sąlygomis, įskaitant kosmoso vakuumą, anksčiau pranešė „Live Science“.
Tokios kosmoso agentūros kaip NASA jau seniai žino apie galimą biologinio užteršimo riziką, o planetų apsaugos politika taikoma nuo 1960 m., teigia A.Ricciardi.
Tyrėjai siūlo griežtinti su kelionėmis į kosmosą susijusius biologinio saugumo protokolus, daugiausia dėmesio skiriant ankstyvam galimų biologinių teršalų aptikimui ir rengiant greito reagavimo į bet kokius tokius aptikimo atvejus planus.