Nuo 2019 m., kai JAV bendrovė „SpaceX“ paleido pirmąją „megakonsteliaciją“, kurią sudaro tūkstančiai žemojoje Žemės orbitoje esančių palydovų, jų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.
Netrukus planuojama paleisti dar tūkstančius palydovų į jau ir taip perpildytą dangaus plotą,
Kiekvienas naujas palydovas didina riziką, kad jis atsitrenks į kitą Žemės orbitoje skriejantį objektą ir sukurs dar daugiau nuolaužų.
Tai gali sukelti grandininę reakciją, kai kaskadinių susidūrimų metu susidaro vis mažesni nuolaužų fragmentai, dar labiau didinantys „kosminio šlamšto“ debesį, atspindintį šviesą atgal į Žemę.
Žurnale „Nature Astronomy“ paskelbtuose straipsniuose astronomai įspėjo, kad didėjanti šviesos tarša kelia grėsmę jų profesijos ateičiai.
Viename straipsnyje mokslininkai teigė, kad jie pirmą kartą išmatavo, kokį finansinį ir mokslinį poveikį didelės observatorijos darbui turės šviesesnis naktinis dangus.
Modeliavimas parodė, kad šiuo metu Čilėje statomoje Vera Rubin Observatorijoje tamsiausia naktinio dangaus dalis per ateinantį dešimtmetį taps 7,5 proc. šviesesnė.
Tad observatorijos matomų žvaigždžių skaičius sumažės maždaug 7,5 proc., AFP sakė tyrimo bendraautorius Johnas Barentine.
Dėl to observatorijos tyrimas pailgėtų beveik metais ir kainuotų apie 21,8 mln. dolerių.
Yra ir kita šviesesnio dangaus kaina, kurios neįmanoma apskaičiuoti: dangaus reiškiniai, kurių žmonija niekada negalės stebėti.
O padidėjusi šviesos tarša gali būti dar didesnė, nei manyta.