Toks atvejis nutiko 2011 m., kai Nobelio komitetas pranešė, jog vienas iš Nobelio medicinos ir fiziologijos apdovanojimo laureatų bus Kanadoje gimęs biologas Ralphas Steinmanas, kuris buvo miręs prieš tris dienas iki premijos paskelbimo.
Ilgėja atradėjų eilės
Jei panašios tendencijos kartosis ir toliau, iki šio šimtmečio pabaigos dauguma tyrėjų mirs nesulaukę Nobelio premijos.
Tąkart Nobelio komitetas padarė išimtį savo paties sukurtai taisyklei, kad apdovanojimas negali būti suteiktas po mirties. Sprendimą komitetas grindė tuo, kad mokslininkas buvo gyvas tuo metu, kai jam nutarta įteikti premiją.
„Jeigu mes lauksime dar ilgiau, panašių atvejų bus kur kas daugiau. Tai tik laiko klausimas. Taigi kažką turime keisti“, – sako fizikas iš Suomijos Aalto universiteto Santo Fortunanto. Kiek anksčiau šįmet S.Fortunanto parašė straipsnį žurnale „Nature“, kuriame pavaizdavo, kaip ilgėja laukimas nuo išradimo iki jo įteikimo.
„Iki 1940 m. Nobelio premija buvo įteikiama likus daugiau nei 20 m. iki išradimo įgyvendinimo maždaug 11 proc. fizikų, 15 proc. chemikų ir 24 proc. fiziologijos ar medicinos laimėtojų, – mokslininkas rašė straipsnyje. – Nuo 1985 m. šios dalys padidėjo atitinkamai iki 60, 52 ir 45 procentų.
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, jei panašios tendencijos kartosis ir toliau, iki šio šimtmečio pabaigos dauguma tyrėjų mirs nesulaukę Nobelio premijos. Šių metų fizikos Nobelio premija greičiausiai patektų į minėtą kategoriją – atradimas buvo padarytas prieš dvidešimtmetį.
Trukdo sudėtingi mokslo procesai
O dabartinės tvarkos gynėjai teigia, kad modernių mokslų atradimai yra sudėtingi ir reikia daug laiko, kad jie būtų patvirtinti.
Pavyzdžiui, praėjusių metų fizikos Nobelio premijos atradimas – Higso bozonas, kuris paaiškina masės egzistavimą, buvo hipotetizuojamas bent pusę amžiaus. Tačiau šios subatominės dalelės, kuri kitoms dalelėms suteikia masę, egzistavimas buvo įrodytas tik pastaraisiais metais, po milžiniškų investicijų ir ilgų tyrimų.
Iki to laiko vienas iš trijų atradėjų – Robertas Broutas – jau buvo miręs.
Nobelio Chemijos komiteto pirmininkas Svenas Lidinas sako, kad pastarasis pavyzdys tik iliustruoja, jog premijos proceso paspartinti neišeina.
„Mes norime būti tikri, kad apdovanosime tuos, kurie atvers duris į naujas mokslines įžvalgas. O tai reiškia, kad turi praeiti tam tikras laiko tarpas iki išradimo įrodymo“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Vidutiniškai reikia 20 metų, kad išradimas subręstų iki Nobelio premijos.“
Be to, esą tokia tvarka leidžia apsisaugoti ir nuo skubotų sprendimų.
1989 m. du mokslininkai pranešė apie šaltosios branduolių sintezės („Cold Fusion“) išradimą, kuris leistų branduolinėms reakcijoms vykti kambario temperatūroje ir, jeigu ši reakcija būtų įrodyta, galėtų visam laikui padėti išspręsti daugelį energetinių žmonijos problemų. Praėjus ketvirtadaliui amžiaus ši teorija lieka nepatvirtinta.
„Kasmet girdime apie krūvas naujų neįtikėtinų išradimų, tačiau ilgainiui paaiškėja, kad jie nėra tokie nuostabūs, kaip visi manė“, – sakė jis.
Apdovanos po mirties?
Jeigu Nobelio premija bus įteikiama tik gyviems mokslininkams ir toliau bus laikomasi nuo 1974 m. galiojančios taisyklės, tai taip pat reikš, kad vis daugiau atradėjų bus baigę mokslo karjerą.
„Mes pagalvosime apie galimybę apdovanoti žmones po mirties. Žinoma, tokiu atveju jie nesulauks pripažinimo būdami gyvi, bet aš manau, kad svarbiau yra tai, jog jų išradimai apskritai būtų įvertinti“, – kalbėjo S.Lidinas.
Tačiau, pasak jo, jei apdovanojimas būtų įteikiamas po mirties, tai reikštų, kad mažėtų Nobelio premijos, o kartu ir mokslo įtaka visuomenėje. „Tuomet mes prarastume regimąją apdovanojimo dalį ir įspūdį, kad mokslas yra tai, kas vyksta šiandieną“, – pridūrė suomis.
Jeigu Nobelio premija bus įteikiama tik gyviems mokslininkams ir toliau bus laikomasi nuo 1974 m. galiojančios taisyklės, tai taip pat reikš, kad vis daugiau atradėjų bus baigę mokslinę karjerą.
Kai kurie mokslininkai siūlo sukurti alternatyvius apdovanojimus, kurie būtų skiriami jaunesniems mokslininkams, kad ir jie būtų įvertinti.
