Žmonės į šaltį reaguoja dvejopai: drebame, kad raumenų darbas suteiktų šilumos ir, kaip neseniai atrado Ajay Chawla iš Kalifornijos universiteto San Franciske, į makrofagus būtų siunčiami imuniniai signalai.. Šie išskiria kitas molekules, verčiančias energijos saugojimui skirtus baltus riebalus keistis į energiją deginančius ruduosius riebalus.
Po dviejų savaičių pelės neteko 12% savo kūno masės ir turėjo 4 gramus rudųjų riebalų, kurie 10% pagreitino medžiagų apykaitą.
A.Chawla komanda atrado signalines molekules, kurios pradeda šį virsmą. 8 dienas duodant nutukusioms pelėms 4 dozes per dieną interleukin-4, komandai pavyko suaktyvinti imuninės sistemos atsaką į šaltį.
Po dviejų savaičių pelės neteko 12% savo kūno masės ir turėjo 4 gramus rudųjų riebalų, kurie 10% pagreitino medžiagų apykaitą (Cell, doi.org/s4r). Poveikis žmonėms gali būti silpnesnis dėl ne tokio efektyvaus gebėjimo gaminti ruduosius riebalus. „Tačiau net ir keliais procentais padidinus energijos sunaudojimą, poveikis gali būti stiprus“, – sako Chawla.
Lašiniai yra ne kas kita, kaip riebalinis audinys. Jis sudarytas iš korėto jungiamojo audinio su energiją kaupiančiomis riebalų ląstelėmis. Riebalų ląstelės susitelkusios į grupes, laikomas kolageno skaidulomis (jungiamojo audinio pertvaromis). Poodyje yra išsiraizgiusios kraujagyslės, kuriomis perduodamas reikiamas maitinimas. Riebaliniai audiniai be pagrindinės, energijos kaupimo, funkcijos, atlieka ir kitas: izoliuoja kūną nuo šalčio ir smūgių. Riebalinis sluoksnis ant rankų, pėdų ir sėdmenų atlieka tik apsauginę funkciją.
Riebalai būna dviejų tipų: baltieji ir rudieji.
Baltieji riebalai kaupiasi po oda, ant raumenų ir tarp vidaus organų. Ir atlieka visas aukščiau išvardintas funkcijas.
Rudieji riebalai būna tik pas naujagimius (iki 5% kūno masės, bet palaipsniui jų mažėja ir pas suaugusį žmogų tampa visai nepastebimas), mažus gyvūnus, gyvenančius atšiauraus klimato sąlygomis, pas žiemojančius žinduolius. Jų pagrindinė funkcija – išskirti energiją šilumos pavidalu.
Rudieji riebalai savo spalvą įgauna dėl ląstelėse tankiai išsidėsčiusių tamsių mitochondrijų ir kraujagyslių, o baltos lipidų vakuolės daug mažesnės.
Baltųjų riebalų ląstelę sudaro viena labai didelė balta lipidų vakuolė, krauju aprūpina tik viena kraujagyslė, ląstelės branduolys yra plokščias ir jo padėtis ekscentriška. O ląstelę gaubia plonytė citoplazma. Kadangi pagrindinę dalelių dalį sudaro balti lipidai, lašiniai (baltieji riebalai) ir yra balti.
