Mokslininkai jau seniai žinojo apie stikliavarles, bet iki šiol buvo nesuprasta, kaip šie įstabūs gyvūnai sugeba tapti permatomi.
Dabar atliktų naujų tyrimų rezultatai gali padėti pagerinti medicinos supratimą apie pavojingą kraujo krešėjimą – dažną sunkią būklę.
Stiklinė varlė, kuri yra maždaug zefyro dydžio, dienas praleidžia miegodama ant ryškiai žalių lapų tropikuose.
Kad išvengtų plėšrūnų dėmesio, šis gyvūnas tampa iki 61 proc. permatomas, taip pasislėpdamas ant lapų.
„Jei šias varles apverstumėte, galėtumėte stebėti, kaip plaka jų širdis. Galite matyti pro odą ir matyti raumenis, didžioji kūno ertmės dalis yra tikrai permatoma“, – BBC sakė Niujorko Gamtos istorijos muziejaus tyrėjas Jesse Delia.
Dabar J.Delios ir Carloso Taboados iš Djuko universiteto išvados atskleidė, kaip stiklinės varlės atlieka šią labai neįprastą funkciją.
Šviesdami skirtingo bangos ilgio šviesa pro aktyvius ir miegančius gyvūnus, mokslininkai išmatavo jų neskaidrumą. Jie nustatė, kad gyvūnai kraują kaupia savo kepenyse.
„Jie kažkokiu būdu didžiąją dalį raudonųjų kraujo kūnelių sukrauna kepenyse, todėl jie pašalinami iš kraujo plazmos. Jie vis dar cirkuliuoja plazmoje... bet tai daro nesukeldami didžiulio krešulio“, – aiškino J.Delia.
Iki 89 proc. gyvūno kraujo kūnelių susikaupia kartu, kepenys padidėja beveik dvigubai ir varlė tampa skaidri.
Naktį, kai gyvūnas nori vėl tapti aktyvus, kad galėtų medžioti ar poruotis, raudonieji kraujo kūneliai išleidžiami į apyvartą ir kepenys vėl susitraukia.
C.Taboados teigimu, kai varlė susižeidžia, kraujas vis tiek gali krešėti.
Pasak jo, šis gebėjimas selektyviai kaupti ir krešėti kraują yra šio sutvėrimo „supergalia“ ir gali padėti geriau suprasti kraujo krešėjimą apskritai.
Daugumos gyvūnų kraujas susikaupia ir susidaro krešuliai, kurie gali būti pavojingi gyvybei. Pavyzdžiui, žmonėms jie sukelia širdies priepuolius.
Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad šių žinių praktinis pritaikymas žmonių medicinoje gali užtrukti dešimtmečius.
