Trys gabalėliai sukramtytos beržo dervos iš pradžių buvo aptikti praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje Švedijos Huseby Klev vietovėje, esančioje vakarinėje šalies dalyje, netoli jūros.
Remdamiesi dervos, kuriose rasti mėginiai, amžiumi, mokslininkai apskaičiavo, kad jiems yra 9540-9890 metų.
Siekdami patvirtinti, kad šiuos pavyzdžius iš tiesų kramtė žmonės, tyrimo autoriai palygino dervoje esančias mikrobų DNR sekas su šiuolaikiniais ir senoviniais seilių mikrobiomais. Tai darydami jie aptiko didelį kiekį bakterijų, susijusių su žmoniją iki šiol kamuojančia dantenų liga – periodontitu, rašo iflscience.com.
Senovinėje kramtomojoje gumoje taip pat rasta daug kitų bakterijų rūšių, įskaitant Streptococcus sobrinus ir Parascardovia denticolens, kurios abi yra dantų ėduonies indikatoriai.
Komentuodamas šiuos rezultatus pareiškime, tyrimo autorius daktaras Emrahas Kırdökas paaiškino, kad „kramtomojoje gumoje gausu DNR sekų bei bakterijų, kurios yra susijusios ne tik su periodontitu, bet ir augalų bei gyvūnų, kuriuos jie kramtė anksčiau, DNR“.
Tyrimo metu išryškėjo prasta mezolito laikų skandinavų burnos sveikata – iš kramtomosios gumos išgauta genetinė informacija atskleidė įvairias augalų ir gyvūnų rūšis, kurios pateko tarp kramtytojų lūpų prieš pat jiems į burną įsidedant dervos. Tai buvo tokie maisto šaltiniai kaip lazdyno riešutai, obuoliai, upėtakiai, taurieji elniai ir moliuskai.
Tyrėjai taip pat nustatė kelių kanopinių gyvūnų, įskaitant raudonąją lapę, arktinę lapę ir vilką, DNR. Pasak autorių, šie gyvūnai tikriausiai buvo medžiojami dėl kailių, o žmonės galėjo naudotis dantimis tam tikru metu ruošdami šiuos kailius, rašo iflscience.com.
Tarp kitų augalų, aptiktų gumoje, buvo ir amalo, kuris, pasak tyrėjų, galėjo būti naudojamas medicinoje arba gaminant nuodus strėlių antgaliams.
