Savo ganėtinai aiškų ir griežtą pasakymą, kad naujasis koronavirusas nėra laboratorinės kilmės, mokslininkai pateikė jau kiek seniau nei prieš mėnesį. Tačiau laikui bėgant tamsiuosiuose socialinių tinklų kampeliuose (ir kai kurių politinių institucijų koridoriuose) vis stiprėja įsitikinimas, kad virusas ne atsitiktinai peršoko iš gyvūno į žmogų Kinijos maisto turguje, tačiau galimai atsitiktinai ar net tyčia ištrūko iš mokslinės laboratorijos kažkur Kinijoje (veikiausiai – tame pačiame pandemijos epicentre, Uhano mieste).
Naujas diskusijas ir įtarimų bangą pakurstė tai, kad JAV Vyriausybės ir žvalgybos atstovai, kaip skelbiama, bando nustatyti potencialų viruso šaltinį ir visą dėmesį sutelkė į versiją, kad virusas yra laboratorinės kilmės. Deja, mokslininkai negali pateikti duomenų, kurie šiuos įtarimus kaip nors patvirtintų.
Iki šiol visi turimi įrodymai rodo faktą, jog COVID-19 yra natūralios kilmės, o ne sukurtas žmogaus.
„Iki šiol visi turimi įrodymai rodo faktą, jog COVID-19 yra natūralios kilmės, o ne sukurtas žmogaus. Jeigu kurtumėte virusą laboratorijoje, genų sekos pakeitimai būtų beprasmiai, nes visi turimi įrodymai ir žinios sako, kad tie pakeitimai tik pablogintų viruso efektyvumą“, – aiškina Kvynslendo Menzies sveikatos instituto (Australija) imunologas Nigelas McMillanas.
Kovo mėnesio pabaigoje recenzuojamame žurnale „Naturė Medicine“ buvo publikuotas mokslinis straipsnis, kurio autoriai, išanalizavę SARS-CoV-2 genomo duomenis, o ypač prie žmogaus ląstelių receptorių besijungiančius viruso fragmentus koduojančius genus – bandė nustatyti, kaip jis mutavo į tokį lengvai plintantį ir dažnai mirtis sukeliantį virusą, su kuriuo pasaulis kovoja šiuo metu.
Šalutinis jų tyrimo produktas buvo gautos žinios, kad genetinės manipuliacijos su SARS-CoV-2 nebuvo vykdomos.
„Palyginę mūsų gautą viruso genomo seką su kitomis žinomomis koronavirusų atmainomis galime užtikrintai pasakyti, kad SARS-CoV-2 radosi natūralių procesų metu. Bet kokio laboratorinio manipuliavimo galimybę iš galimų SARS-CoV-2 versijų pašalina du išskirtiniai viruso bruožai – mutacija prie receptoriaus besijungiantį baltymą koduojančiame gene ir jo išskirtinis „stuburas“, – anuokart rezultatus komentavo vienas iš tyrimo autorių, Scripps tyrimų instituto (JAV) imunologas Kristianas Andersenas.
Nors mokslininkams akivaizdu, kad virusas nebuvo sukurtas laboratorijoje, viešojoje erdvėje pasklido susirūpinimas, kad jis galėjo į aplinką pasklisti iš virusų tyrimų laboratorijos. Dauguma tokių spėlionių ir sąmokslo teorijų pirštais badė į Uhano virusologijos institutą. Tačiau tai – tik spėlionės ir sąmokslo teorijos.
Pastarosiomis dienomis „The Washington Post“ publikavo straipsnį apie tai, kad dar 2018 metais JAV ambasados Kinijoje atstovai buvo susirūpinę kinų virusologijos laboratorijų saugumu ir kad šiame institute buvo laikomas naujajam koronavirusui labai giminingas šikšnosparnių virusas. Tačiau ir tai nėra tiesioginis kažkokio pikto kinų sąmokslo įrodymas.
„Artimiausias žinomas SARS-CoV-2 giminingas virusas yra šikšnosparnių virusas RaTG13, kuris buvo laikomas Uhano virusologijos institute. Esama tam tikrų nepagrįstų spėlionių, kad iš šio viruso ir kilo SARS-CoV-2. Tačiau RaTG13 buvo atsigabentas iš kitos Kinijos provincijos, Junano, ir šių dviejų virusų genetinių sekų divergencija yra ekvivalentiška vidutiniškai 50 metų (ir mažiausiai 20 metų) natūralių evoliucinių pokyčių“, – aiškino Sidnėjaus universiteto (Australija) evoliucinės virusologijos ekspertas Edwardas Holmesas.
Žinoma, svarbu suprasti, kad virusai gali natūraliai mutuoti bet kokioje aplinkoje – ir gyvūnuose, ir žmonėse, ir laboratorinėse lėkštelėse. Deja, kol kas mokslininkai negali neabejodami pasakyti, kur įvyko pavojingiausios naujojo koronaviruso mutacijos, nors krypstama link nuomonės, kad mutacijų procese būta tarpinio šeimininko – gyvūno (veikiausiai skujuočio).
Be to, mokslininkai iki šiol analizuoja, kokių konkrečių mutacijų reikėjo, kad virusas, iki jo peršokimo į žmogaus organizmą ar po to, sugebėtų sukelti tokią sunkią ligą.
Šios kontroversijos ir kaltinimų centre atsidūręs Kinijos institutas ne kartą neigė savo kaltę dėl pandemijos kilmės. Dar kovą šikšnosparnių koronavirusą tyrusios laboratorijos vadovė Shi Zhengli aiškino, kad vos gavus pirmuosius viruso mėginius, gautus iš vietinių pacientų, jos laboratorijoje nedelsiant buvo atliktas tyrimas ieškant ryšio tarp laboratorijoje saugomų viruso atmainų ir Uhane siautusio viruso. Jokios giminystės neaptikta.
„Man dėl to labai palengvėjo. Iki tol kelias dienas net bluosto sudėti negalėjau“, – leidiniui „Scientific American“ po šio tyrimo aiškino mokslininkė.
Visgi daugelis pasaulio ekspertų sutaria, kad ši pandemija nėra labai stebinanti.
Visgi daugelis pasaulio ekspertų sutaria, kad ši pandemija nėra labai stebinanti. Mokslo leidiniuose per kelerius pastaruosius metus jau ne vieną kartą buvo publikuoti daugiausia vyriausybėms skirti įspėjimai, kad ties horizontu įžvelgiama naujos ligos pandemijos galimybė, o daugelis valstybių tam yra labai pavojingai nepasirengusios. Įspėjimai valstybių vadovams būdavo perteikiami ir asmeniškiau.
Pavyzdžiui, JAV Nacionalinio alergijų ir užkrečiamųjų ligų instituto direktorius dr. Anthony Fauci darbą bepradedančiai dabartinei JAV prezidento administracijai 2017 m. sausį aiškino apie „netikėto protrūkio“ neišvengiamumą ir ragino imtis pasirengimo bei atsargų kaupimo.
„Jau kurį laiką žinojome, kad koks nors koronavirusas – kaip kad SARS ar MERS kiek anksčiau – gali sukelti pandemiją, kad daugeliu požiūriu naujojo koronaviruso atsiradimas su potencialu sukelti pandemiją mūsų nenustebino. Būtina labai atsargiai komunikuoti, kad nepadėtume asmenims, neatsakingai besinaudojantiems šia pasauline krize, uždirbti politinių taškų, ir kitiems nepagrįstų gandų skleidėjams“, – aiškino La Trobe universiteto (Australija) epidemiologas Hassanas Vally.
