Mokslininkai: jei ne klimato kaita, karščio bangos Europoje ir JAV būtų praktiškai neįmanomos

Dešimtys milijonų žmonių Šiaurės pusrutulyje nukentėjo nuo karščio, o liepos mėnuo visame pasaulyje bus karščiausias nuo tada, kai pradėti fiksuoti tokie duomenys. Ekspertai įspėja, kad jei nebus sumažintas planetą šildančių išmetamų teršalų kiekis, bus tik dar blogiau.

Šį mėnesį Pietų Europą, kai kurias Jungtinių Valstijų, Meksikos ir Kinijos dalis užklupo dideli karščiai, o temperatūra viršijo 45 laipsnius Celsijaus.

Naujoje ataskaitoje mokslininkai iš Instituto „World Weather Attribution“ (WWA) nustatė, kad karščio bangos kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse būtų buvusios beveik neįmanomos, jei ne klimato kaita.

Jie nustatė, kad aukštas temperatūras Kinijoje 50 kartų labiau tikėtinas padarė klimato kaita.

„Klimato kaitos vaidmuo yra visiškai pribloškiantis“, – sakė Londono ekonomikos mokyklos Granthamų (Grantamų) klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto klimatologė Friederike Otto.

Karščiai alino didelę Jungtinių Valstijų pietvakarių ir pietų dalį, įskaitant Finiksą Arizonoje, kuriame tris savaites iš eilės fiksuota rekordiškai aukšta temperatūra, viršijanti 43 laipsnių Celsijaus.

Dėl gaisrų žemyninėje Graikijos dalyje ir salose dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti, o ministras pirmininkas pareiškė, kad jo šalis „kariauja“ su miškų gaisrais.

Pekine valdžia paragino vyresnio amžiaus žmones likti patalpose, o vaikus – trumpiau žaisti lauke, kad sumažėtų karščio ir pažemio ozono taršos poveikis.

Bus daugiau ekstremalių karščių

Mokslininkai jau nustatė, kad dėl klimato kaitos, turint galvoje, kad vidutinė pasaulio temperatūra buvo maždaug 1,2 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu, karščio bangos tapo intensyvesnės, ilgesnės ir dažnesnės.

Siekdami nustatyti, kiek liepos mėnesio karščio bangos Šiaurės pusrutulyje nukrypo nuo to, ko būtų buvę galima tikėtis be atšilimo, F.Otto ir jos kolegos iš WWA naudojo orų duomenis ir kompiuterinių modelių simuliacijas, kad palygintų dabartinį ir praeities klimatą.

Tyrėjai teigė, kad daugiausia dėmesio skyrė laikotarpiams, kai karštis kiekviename regione buvo pavojingiausias.

Pasak F.Otto, anksčiau praktiškai būtų neįmanoma, kad tokios didelės karščio bangos vyktų vienu metu, ir pridūrė, jog žmonės nebeturėtų stebėtis vis naujais temperatūros rekordais.

„Kol deginsime iškastinį kurą, tokių kraštutinumų bus vis daugiau ir daugiau“, – teigė ji.

Tyrėjai nustatė, kad dabar tokių didelių karščio bangų Šiaurės Amerikoje galima tikėtis maždaug kas 15 metų, Pietų Europoje – kas 10 metų, o Kinijoje – kas penkerius metus.

Jos taps dar dažnesnės ir kartosis kas dvejus–penkerius metus, jei vidutinė pasaulio temperatūra padidės 2 laipsniais Celsijaus. Tai įvyks maždaug po 30 metų, jei šalys neįvykdys Paryžiaus susitarime numatytų įsipareigojimų ir sparčiai nesumažins išmetamųjų teršalų kiekio.

Tyrime taip pat nustatyta, kad šios karščio bangos buvo ekstremalesnės, nei būtų buvusios be klimato kaitos.

Praėjusią savaitę vyriausiasis NASA klimatologas Gavinas Schmidtas žurnalistams sakė, kad 2023 metų liepa bus ne tik pats karščiausias mėnuo nuo stebėjimų pradžios, bet ir karščiausias per „šimtus, jei ne tūkstančius metų“.

Ekspertai teigė, kad didėjantis karštis negali būti siejamas tik su meteorologiniu reiškiniu „El Nino“, kuris turėtų sustiprėti tik vėliau šiais metais.

Kaip ir kitų klimato kaitos padarinių atveju, didžiausias pavojus kyla labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

Praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad ekstremalūs karščiai kelia vis didesnį spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms ir skaudžiausiai paliečia tuos, kurie mažiausiai pajėgūs susidoroti su jų pasekmėmis: vyresnio amžiaus žmones, kūdikius ir vaikus.

Pasak PSO, karštis dažnai komplikuoja jau egzistuojančias ligas ir yra ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir astma.