Šį gydymą, vadinamą chimerinių antigeno receptorių (CAR) T ląstelių terapija, reikia išbandyti su didesnėmis vilklige sergančių pacientų grupėmis, kad jį būtų galima patvirtinti plačiam naudojimui. Tačiau, jei rezultatai pasitvirtins ir didesnio masto tyrimuose, ši terapija kada nors galėtų padėti vidutinio sunkumo ir sunkia vilklige sergantiems žmonėms, rašo „Live Science“.
„Tai tikrai proveržis“, – sakė Dr. Georgas Schettas, Vokietijos Friedricho Alexanderio universiteto Erlangeno-Niurnbergo reumatologijos ir imunologijos skyriaus direktorius ir vienas iš tyrimo autorių.
„Tai vienintelė CAR T ląstelių injekcija ir pacientai nutraukia visus gydymo būdus“, – „Live Science“ sakė G.Schettas. „Mes buvome tikrai nustebinti, koks geras yra šis poveikis“.
Imuninės sistemos perkrovimas
Vilkligė yra lėtinė liga, kurios metu imuninė sistema netyčia atakuoja paties organizmo ląsteles, todėl kyla uždegimas, pažeidžiami audiniai, atsiranda skausmas ir nuovargis. Simptomai, kurie svyruoja nuo lengvų iki pavojingų gyvybei, gali pasireikšti „paūmėjimais“, todėl pacientai dažnai vartoja daugybę vaistų, kad sumažintų jų dažnumą ir sunkumą.
Sergant vilklige, sutrikusios tam tikros rūšies imuninės ląstelės išpučia „autoantikūnus“, kurie prilimpa prie organizmo ląstelių ir kviečia kitas ląsteles jas sunaikinti. Keletas vaistų yra nukreipti prieš šias žalingas ląsteles, tačiau jie veikia ne visiems vilklige sergantiems pacientams.
„Yra grupė žmonių, kuriems liga yra labai sunki, ir jie praeina kelis gydymo ciklus, tačiau niekada nepavyksta pasiekti remisijos“, – sakė mokslininkas.
Remisija apibūdinamas laikinas ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai.
G.Schetto tyrėjų grupė iškėlė teoriją, kad tokiems gydymui atspariems vilklige sergantiems pacientams galėtų būti naudinga CAR T ląstelių terapija, kuri anksčiau buvo naudojama vėžiu sergantiems pacientams gydyti.
Pasak Nacionalinio vėžio instituto (angl. NIH's National Cancer Institute, NCI), CAR T ląstelių terapijos metu gydytojai iš paciento kraujo paima imunines ląsteles, vadinamas T ląstelėmis, laboratorijoje jas genetiškai pakoreguoja ir vėl sušvirkščia į paciento organizmą.
Po gydymo visų penkių dalyvių autoantikūnų kiekis sumažėjo. Jų vilkligės simptomai susilpnėjo, visi jie nustojo vartoti ankstesnius vaistus ir iki šiol nė vienam pacientui liga neatsinaujino. Pirmojo gydyto paciento, kurio atvejis buvo aprašytas žurnale „New England Journal of Medicine“, remisija be vaistų tęsiasi jau 17 mėnesių.
Dabar mokslininkų komanda organizuoja didesnį tyrimą CAR T ląstelių terapijai, kuri skirta vilkligei, taip pat autoimuninėms ligoms – sisteminei sklerozei ir miozitui – gydyti. Ateityje ši terapija taip pat galėtų būti išbandyta kaip reumatoidinio artrito ir išsėtinės sklerozės bei kitų autoimuninių ligų gydymo būdas.
