Tokie mažyčiai kompiuteriai jau ir turi savo pavadinimą, kurio pirmoji dalis yra... Taip, atspėjote – išmanieji. Tiksliau, išmaniosios. Išmaniosios dulkės. Žinoma, tai kiek hiperbolizuotas įrenginio įvardijimas, tačiau tik tokiu atveju, jeigu nesama 1 kubinio centimetro dulkių. Būtent tokio dydžio kompiuterį ir siekia sukurti Mičigano universiteto mokslininkai, pradėję vykdyti vadinamąjį „M3 - Michigan Micro-Mote“ projektą.
Šiame miniatiūriniame įrenginyje turėtų sutilpti visi tradicinio kompiuterio komponentai – procesorius, operatyvioji atmintinė (RAM), „flash“ tipo atmintis pastoviam duomenų saugojimui, belaidžio ryšio modulis, baterija. Be to, kompiuteris turėtų ir temperatūros bei kitus jutiklius, taip pat fotoelektroninį paviršių, saulės energiją galintį paversti į elektrą, rašoma oficialiame projekto puslapyje.
Kompiuterių paskirtis būtų sukurti integruotą autonomiškų elektroninių mazgų tinklą, kuris madingą „išmanizacijos“ šūkį leistų suvokti visiškai naujai. Tai reiškia, kad didžiąją dalį žmogaus gyvenamos aplinkos būtų galima paversti nuolatos stebima ir į skaitmeninius duomenis transformuojama tikrove. Šimtai ar net tūkstančiai mažyčių kompiuterių su įvairiais jutikliais galėtų būti įmontuoti pastatuose ar kituose objektuose. Pagal pageidavimą tokie mazgų tinklai nuolat teiktų naujausią ir pagal tam tikrus kriterijus apdorotą informaciją, susijusią su menkiausiais aplinkos pokyčiais.
 |
| Blaauw.eecs.umich.edu iliustr./Kompiuterių miniatiūrizaciją iliustruojantis grafikas |
Prabalas Dutta su grupe kolegų, siekiantis realizuoti tokią viziją, šiuo metu kuria pirmuosius įrenginio prototipus, pavadintus „Michigan Mico Motes“. 1 kubinio milimetro dydžio prietaisai turi aplinkos temperatūros ir judesių jutiklius, o jais surinktus duomenis gali persiųsti radijo ryšiu.
Standartizavus šių kompiuterių gamybos technologiją tokie miniatiūriniai kompiuteriai galėtų būti komercializuoti, pritaikyti ne tik moksliniams ar inžineriniams tikslams, bet ir plačiosios visuomenės poreikiams tenkinti. Galimybės tokiu atveju būtų neribotos. Kol kas nepublikuotame savo darbe projektą vykdanti komanda aprašo tokių įrenginių implantavimo galimybę. Įsodinus juos į laboratorinę pelę buvo sėkmingai stebėtas jos organizme augantis auglys.
Pasak P. Dutta‘os, kol kas didžiausias tolimesnio kompiuterių miniatiūrizavimo trukdis yra komunikacijos problemos. Tokie mažyčiai elektronikos įrenginiai su ribotu energijos kiekiu yra pajėgūs atlikti daugybę skaičiavimų, tačiau tos pačios energijos užtenka persiųsti vos vieną bitą informacijos.
