Projektą „GEBCO jūros dugnas 2030“, kuriuo siekiama sukurti visų vandenynų dugno žemėlapį, pradėjo „Nippon“ fondas. Pagal idėją, iki 2030 metų turėtų būti sukurtas detalus ir tikslus dugno žemėlapis, prieinamas ir visuomenei.
Anksčiau, iki projekto pradžios 2016-aisiais, buvo ištirta tik 6 proc. pasaulio vandenynų dugno, o duomenys buvo prieinami tik vyriausybėms arba verslo organizacijoms.
Dabar, praėjus ketveriems metams nuo projekto pradžios, ištirta apie 19 proc. dugno.
Vien per praėjusius metus į GEBCO tinklą buvo įtraukta naujų barimetrijos duomenų apie 14,5 mln. kvadratinių metrų plotą, – tai beveik dvigubai daugiau už Australijos plotą.
Tačiau mokslininkai sako, kad kol kas duomenų yra per mažai.
„Šiandien mes esame ištyrę 19 procentų. Tai reiškia, kad dar 81 procentų vandenynų turime ištirti. Tai maždaug dvigubai daugiau nei Marso teritorija“, – BBC sakė projekto vadovas Jamie'as McMichaelas-Phillipsas.
Mokslininkai pabrėžia, kad negalima sakyti, jog visiškai neturime supratimo apie dar neištirtus plotus. Kosminių palydovų siunčiami duomenys mokslininkus išmokė daryti tam tikras prielaidas apie dugno topografiją, atsižvelgiant į sunkio jėgos kitose vietose paliktas žymes.
Visgi naujasis tyrimas leis sukurti gerokai tikslesnį ir detalesnį dugno žemėlapį.
Projekto vadovai sako, kad tokie žemėlapiai visų pirma reikalingi navigacijai ir povandeninių kabelių bei vamzdynų klojimui.
Tačiau tai prisidės ir žuvininkystės išsaugojimo, mat jūros gyvūnija linkusi kauptis aplink povandeninius kalnus. Kiekvienas jūros dugnas yra biologinės įvairovės taškas.
Taip pat jūros dugnas daro įtaką ir vandenynų srovių elgsenai bei vertikaliam vandens maišymui.
Mokslininkai tikina, kad ši informacija reikalinga siekiant tobulinti ateities klimato pokyčius prognozuojančius modelius, nes vandenynai lemia šilumos judėjimą aplink planetą. Ir jei norime tiksliai suprasti, kaip pakils jūros lygis skirtingose pasaulio vietose, būtina turėti gerus vandenyno dugno žemėlapius.
„Labai anksti nusprendėme, kad duomenys turėtų būti renkami visą laiką – ir plaukiant į numatytą vietą, ir toje mus dominančioje vietoje“, – sakė Britų Antarktidos tyrinėjimų mokslininkas dr. Robas Larteris.
Projekto vadovai sako, kad reikės ir naujų įsigijimų – įvairaus dydžio laivų ir įrangos.
Pavyzdžiui, britų ir amerikiečių įmonė „Ocean Infinity“ sukūrė robotizuotų paviršinių laivų parką, pavadintą „Armada“. Mokslininkai mano, kad tokios nebrangios ir nepilotuojamos mašinos gali būti labai svarbios bandant ištirti labiausiais nutolusias ir sunkiausiai prieinamas vietoves.
„Aš esu įsitikinęs, kad, norint tai padaryti, mums reikės partnerystės. Mums reikia vyriausybių, pramonės, akademikų, filantropų ir kolegų mokslininkų paramos. Mums reikia, kad visi šie žmonės susiburtų, jei norime padaryti vandenyno dugno žemėlapį, kuris yra be galo svarbus ir būtinas žmonijai“, – BBC sakė projekto vadovas J.McMichaelas-Phillipsas.