Deimantiniai lietūs susiformuotų dėl superdidelio slėgio tų planetų atmosferoje ir aukštos temperatūros planetų-milžinių branduoliuose. Apie tai astronomai paskelbė kasmetinėje Amerikos astronomų draugijos planetologų konferencijoje, kuri šiemet vyksta Denveryje (JAV).
Galbūt ledkalnio dydžio deimantai skamba fantastiškai, tačiau kol kas tai tėra prielaida. Mokslininkai kol kas negali tiksliai pasakyti, ar tokių „brangenybių“ esama Saulės sistemos dujiniuose gigantuose, kadangi jų formavimuisi būtinos ypatingos sąlygos – didelės temperatūros ir didelio slėgio kombinacija, kuriai esant gigantiškas deimantas išliks stabilios būklės ir toliau „augs“.
Mona Delitsky iš Kalifornijos technologijų universiteto Pasadenoje (JAV) ir Kevinas Baines iš Viskonsino valstijos universiteto Medisone (JAV) mano, kad tokie akmenys turėtų egzistuoti apatiniuose Jupiterio ir Saturno atmosferos sluoksniuose. Jie tokią išvadą priėjo apibendrinę pastarųjų penkerių metų duomenis apie šių planetų tankį, temperatūrą ir slėgį.
Mokslininkai aiškina, kad viršutiniuose atmosferos sluoksniuose vyksta audros, per kurias dalis angliavandenilių virsta grafitu arba suodžiais. Ši medžiaga krenta į apatinius planetų-milžinių atmosferos sluoksnius, kur ypatingomis temperatūros ir slėgio sąlygomis virsta mikrodeimantais ir toliau juda planetų branduolių link.
Ten jie išsilydo, virsta skysčiu, dalis kurio gali iškilti į Saturno ir Jupiterio atmosferą ir virsti stambiais deimantais. Tai dar ne viskas. Tokie deimantai turi šansą „išaugti“ iki dar didesnių gabaritų: papildomos medžiagos jie gali gauti tuo pačių būdu – iš planetų branduolių. Todėl, tvirtina mokslininkai, angliavandeniliniai Jupiterio ir Saturno debesys tiesiogine prasme gali būti kupini deimantų.
Tyrimo ataskaitos autoriai pusiau juokais, pusiau rimtai pareiškė, kad tokiu būdu egzistuoja galimybė žmonijai ateityje deimantus rinkti robotizuotose atmosferos stotyse.