Multivisatos teorijos teisingumu abejoja nemažai skeptikų. Tačiau tai nesustabdo astronomų, kosmologų bei fizikų nuo multivisatos koncepcijos naudojimo stengiantis paaiškinti nepaaiškinamus dalykus.
Jei multivisatos teorija taps realybe, tai reikštų modernios fizikos pabaigą
Naujas Jungtinės Karalystės (JK) Karališkosios astronomų draugijos (RAS) tyrimas analizavo šaltosios dėmės kilmę. Šaltoji dėmė, trumpai tariant, yra „vėsi“ erdvės dalis, matoma nuo Visatos formavimosi likusiame kosminiame mikrobangų fone (KMF). NASA WMAP palydovas Šaltąją dėmę pirmą kartą aptiko 2004 metais. Europos kosmoso agentūros zondo „Planck“ misija beveik po 10 metų patvirtino jos egzistavimą. Tai nelabai dera su standartiniu „infliaciniu“ Visatos modeliu. Tuo tarpu RAS tyrime teigiama, kad Šaltoji dėmė atsirado dėl galaktikų trūkumo.
„Negalime visiškai atmesti galimybės, kad dėmė atsirado dėl menkai tikėtinos fluktuacijos, kurią gali paaiškinti standartinė [Didžiojo sprogimo teorija]“, – sakė Tomas Shanksas iš Durhamo universiteto (Jungtinė Karalystė). „Bet jei toks atsakymas netinka, yra ir egzotiškesnių paaiškinimų. Ko gero, labiausiai audrinantis vaizduotę – šaltoji dėmė radosi susidūrus mūsų Visatai ir kitai burbulinei Visatai. Jei tolesnė, nuodugnesnė analizė … parodys, kad taip yra, šaltoji dėmė galės būti laikoma pirmuoju multivisatos įrodymu“.
Komanda kaip tyrimo pradinius duomenis panaudojo 7 000 galaktikų raudonuosius poslinkius. Raudonasis poslinkis pasireiškia, kai tolimesnės galaktikos tolsta nuo mūsų ir jų spinduliavimas pasislenka ilgesniųjų bangų pusėn. Kuo galaktika tolimesnė, tuo greičiau ji tolsta nuo mūsų ir tuo raudonasis poslinkis stipresnis. Taip kosmologai gali įvertinti galaktinius atstumus. Iš gausios duomenų bazės ir spektrografinės analizės, Durhamo universiteto komanda išvydo, kad joks dabartinis Šaltosios dėmės paaiškinimas neatitinka standartinių raudonojo poslinkio teorijų.
RAS teigė, kad simuliacijos pateikia 1 iš 50 tikimybę, kad Šaltoji dėmė susidarė tiesiog atsitiktinai, be supertuštumos.
Jei multivisatos teorija taps realybe, tai reikštų modernios fizikos pabaigą.
Fizika yra mokslo šaka, siekianti suprasti, kodėl Visata veikia taip ir yra būtent tokia. Ji kuria teoremas ir lygtis, paaiškinančias šiuos mūsų pasaulio pagrindus. Tačiau multivisatos nubrėžia mūsų pačių pažinimo ribas. Skirtingose Visatose gali egzistuoti visiškai kitokie dėsniai. Visatų begalybė reiškia ir unikalių taisyklių begalybę. Fizikos siekis taptų net teoriškai neįmanomas.
Todėl nemažai fizikų, astrofizikų ir kosmologų multivisatos teoriją tiesiog atmeta. Tačiau kiti tyrėjai sako, kad tvirtų žinių trūkumo nepakanka Visatų begalybės paneigimui.
Duodamas interviu leidiniui „Space“, Stanfordo kosmologas Andrei Linde suabejojo teiginiu, kad multivisatų tyrinėjimas nėra moksliškas.
„Tų, kuriems nepatinka multivisatos teorija, reikėtų paprašyti pateikti stebėjimų ar eksperimentų faktų paaiškinimą kokiame nors kitame, ne multivisatų kontekste“, – sakė jis. – „Daug žmonių bandė. Niekam nepavyko. Būtent todėl vertinu tai rimtai“.
Daugiau informacijos – šiame fiziko Michio Kaku video. Nors jau kelių metų senumo, tačiau tai – vienas geriausių multivisatos teorijos paaiškinimų.
