Anksčiau manyta, kad prieš 4,5 mlrd. metų Tėja susidūrus su Žeme susidūrė maždaug 45 laipsnių kampu šonais, tačiau naujame tyrime teigiama, jog susidūrimas buvo kur kas stipresnis – planetos trenkėsi viena į kitą „kaktomuša“.
Naujame tyrime teigiama, jog susidūrimas buvo kur kas stipresnis – planetos trenkėsi viena į kitą „kaktomuša“.
Mokslininkai tokias išvadas padarė analizuodami uolienas, kurias astronautai parvežė iš „Apollo“ 12, 15 ir 17 misijų, taip pat ir septynias vulkanines uolienas iš Žemės mantijos.
Rekonstruojant šį susidūrimą svarbiausias buvo cheminis pėdsakas uolienos deguonies atomuose. Daugiau nei 99,9 proc. Žemės deguonies yra O-16. Jis taip vadinamas, nes kiekvienas atomas turi po aštuonis protonus ir neutronus. Tačiau yra ir nedideli kiekai sunkesnių deguonies izotopų – O-17 ir O-18, turinčių atitinkamai vienu ir dviem neutronais daugiau.
Žemė, Marsas ir kitos Saulės sistemos planetos turi unikalų – O-17 ir O-16 santykį.
2014-aisiais Vokietijos mokslininkai pranešė, kad Mėnulis taip pat turi unikalų deguonies izotopų santykį, kuris skiriasi nuo Žemės, tačiau naujame tyrime mokslininkai paskelbė, kad Žemės ir Mėnulio deguonies izotopų santykis yra vienodas.
Tyrimo vadovas iš Edwardas Youngas iš Kalifornijos universiteto su komanda naudojo technikas, kurios leido atlikti itin tikslius matavimus, o vėliau jie buvo patvirtinti nauju universiteto masės spektrometru.
Tai, kad deguonis Žemėje ir Menulyje turi tokius pat cheminius požymius, sakė labai daug. Jeigu Tėja ir Žemė būtų susidūrusios kraštais, didžioji dalis Mėnulio būtų sudaryta iš Tėjos, o Žemė ir Mėnulis turėtų skirtingus deguonies izotopus.
Po susidūrimo „kaktomuša“ Žemė ir Mėnulis privalėtų turėti labai panašią cheminę sudėtį, kaip ir nustatė Kalifornijos universiteto mokslininkai.
Tėja, kuri neišgyveno po susidūrimo kaip atskiras kūnas, tuo metu sparčiai augo ir, jei nebūtų įvykęs kosminis susidūrimas, greičiausiai būtų tapusi Žemės arba Marso dydžio planeta.
