„Mūsų naujai sukurtas modelis galaktikų formavimosi laiką pailgina keliais milijardais metų, todėl Visatos amžius yra 26,7 mlrd. metų, o ne 13,7 mlrd. metų, kaip buvo apskaičiuota anksčiau“, – sako tyrimo autorius Radžendra Gupta, Otavos universiteto Gamtos fakulteto fizikos profesorius adjunktas.
Daugelį metų astronomai ir fizikai skaičiavo mūsų visatos amžių matuodami laiką, praėjusį nuo Didžiojo sprogimo, ir tyrinėdami seniausias žvaigždes pagal šviesos, sklindančios iš tolimų galaktikų, raudonąjį poslinkį. Taigi, 2021 m. dėl naujų metodų ir technologijų pažangos mūsų visatos amžius buvo apskaičiuotas 13,797 mlrd. metų taikant Lambda-CDM konkordancijos modelį.
Tačiau daugelį mokslininkų suglumino tokių žvaigždžių, kaip Metuzaliejus, kurios atrodo senesnės nei apskaičiuotas mūsų visatos amžius, egzistavimas ir ankstyvųjų galaktikų, esančių pažengusios evoliucijos stadijoje, atradimas, kurį leido atlikti jameso Webbo kosminis teleskopas.
Atrodo, kad šios galaktikos, egzistuojančios praėjus vos 300 mln. metų po Didžiojo sprogimo, yra tokios brandos ir masės, kokia paprastai būna per milijardus metų trukusią kosminę evoliuciją. Be to, jos yra stebėtinai mažos, o tai į šią lygtį įneša dar vieną paslapties sluoksnį.
Nauja teorija siūlo, kad tolimų galaktikų šviesos raudonąjį poslinkį lemia laipsniškas fotonų energijos praradimas per didžiulius kosminius atstumus. Tačiau buvo pastebėta, kad ji prieštarauja stebėjimams. Vis dėlto mokslininkai nustatė, kad „leidus šiai teorijai egzistuoti kartu su besiplečiančia visata, raudonąjį poslinkį galima interpretuoti kaip hibridinį reiškinį, o ne vien dėl plėtimosi“.
