Tyrimas taip pat atskleidė netikėtą ryšį tarp intelekto ir autizmo. Ir tai vieną dieną gali padėti suprasti šios ligos priežastis.
Analizuojant dešimčių tūkstančių žmonių IQ (intelekto koeficiento) testų rezultatus nustatyta, kad naujai identifikuoti „proto genai“ visi kartu nulėmė 20 proc. atsakymų įvairovės, žurnale „Nature Genetics“ rašė mokslininkai.
„Pirmą kartą galėjome aptikti žymų genetikos poveikį IQ“, – sakė Danielle Posthuma iš Neurogenomikos ir kognityvinių tyrimų centro Amsterdame, pagrindinė studijos sumanytoja.
„Mūsų išvados pateikia įžvalgų dėl intelekto biologinio pamato“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Dauguma naujai atrastų genų variantų, susietų su aukštesniu IQ, vaidina vaidmenį reguliuojant ląstelių vystymąsi smegenyse, ypač neuronų diferenciaciją ir neuroninių informacijos „vartų“ – sinapsių – formavimąsi.
Tarptautinė 30 mokslininkų komanda išanalizavo 13 ankstesnių studijų, kurių metu buvo sukaupti duomenys apie 78 tūkst. europiečių kilmės žmonių genomą ir jų intelekto vertinimai remiantis IQ testais.
Sąsajos su autizmu
Vis galingesni kompiuteriai sudarė sąlygas nuskenuoti ir palyginti šimtus tūkstančių genomų, susiejant menkutes DNR variacijas su ligomis, kūno tipais ar, šiuo atveju, įgimtu sumanumu.
Žmogaus genome yra maždaug 25 tūkst. genų, sudarytų iš daugiau kaip trijų milijardų nukleotidų porų.
Daugelis su dideliu IQ susietų genetinių variacijų taip pat koreliavo su kitais atributais: didesniu mokykloje praleistų metų skaičiumi, didesne galvos apimtimi vaikystėje, ūgiu ir net galimybėmis nepriprasti rūkyti.
Viena stipriausių ir labiausiai nustebinusių buvo sąsaja su autizmu, pažymėjo D.Posthuma.
„Genų variantai, susiję su dideliu IQ, taip pat yra susiję su didesne autizmo rizika“, – sakė ji interviu.
Ypač „geras kandidatas paaiškinti“ yra genas SHANK3, pridūrė ji.
Priešingai, tam tikrų aukšto IQ genų dažniau neturi žmonės, kenčiantys nuo šizofrenijos ar nutukimo.
Genetinis IQ testas?
Mokslininkai taip pat patikrino labai didelę duomenų bazę, kuri nebuvo jų tyrimo dalis, ir ji patvirtino minimas sąsajas, nors ir mažiau patikimai.
Kad išsiaiškintų viską, mokslininkams reiktų nuskenuoti milijonus genomų, bet kol kas tam neužtenka nei duomenų, nei kompiuterių pajėgumų, sakė D.Posthuma.
„Intelektą lemia tūkstančiai genų. Aptikome 52 svarbiausius, bet jų bus daug daugiau“, – sakė ji.
Ekspertai sutinka, kad genai turbūt nulemia iki 50 proc. išmatuojamo intelekto. Tačiau net jei mokslininkai galėtų užfiksuoti visas protinius gebėjimus nulemiančias genetines vingrybes, to gali neužtekti norint numatyti IQ, jau nekalbant apie sėkmę gyvenime.
„Visus šiuos genetinius veiksnius vertiname izoliuotai“, – sakė D.Posthuma.
„Galbūt didesnį intelektą lemia tam tikras genetinių variantų bendras modelis“, o ne vien jų skaičius, pridūrė ji.
Pasak jos, kitas svarbus intelektinių pasiekimų dėmuo yra naudojimasis savo pilkosiomis ląstelėmis, kad ir kiek jų – daug ar mažai – būtų.
Jeigu genetiškai labai apdovanotas žmogus „pasirenka nedėti jokių pastangų mokymuisi, tuomet tai neabejotinai sumažins jo sėkmės tikimybę“, pridūrė D.Posthuma.
