Dviejų Australijos Kvinslando universiteto mokslininkių epidemiologijos docentės Susan Jordan ir Visuomenės sveikatos mokyklos podoktorantūros studijų mokslinis bendradarbės Karen Tuesley straipsnyje pažymima, kad šį ryšį rodo ne vienas tyrimas.
Štai Jungtinės Karalystės „Milijono moterų tyrimas“ parodė, kad 15 iš 17 tirtų vėžinių susirgimų tikimybė yra didesnė, jei esate aukštesnė.
Apskritai nustatyta, kad kiekvienas papildomas dešimt centimetrų paaugina riziką susirgti vėžiu maždaug 16 proc. Panašus padidėjimas nustatytas ir vyrams.
Kito tyrimo metu nustatyta, kad 22 iš 23 vėžinių susirgimų dažniau pasireiškė aukštesniems nei žemesniems žmonėms.
Ryšys tarp ūgio ir vėžio rizikos pasireiškia įvairiose etninėse grupėse ir pajamų lygiuose, taip pat tyrimuose, kuriuose nagrinėti genai, lemiantys ūgį.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad vėžio ir ūgio ryšys turi biologinę priežastį. Nors nėra iki galo aišku, kodėl taip yra, yra kelios tvirtos teorijos.
Pirmoji susijusi su tuo, kad aukštesnis žmogus turi daugiau ląstelių. Mokslininkai mano, kad vėžys išsivysto kaupiantis genų pažeidimams, kurie gali atsirasti ląstelėje, kai ji dalijasi, kurdama naujas ląsteles. Kuo daugiau kartų ląstelė dalijasi, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras genetinių pažeidimų, kurie bus perduoti naujoms ląstelėms. Kuo daugiau žalos „susikaupia“, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys vėžys.
Žmogaus, kurio organizme yra daugiau ląstelių, ląstelės dalijasi dažniau, todėl potencialiai didesnė tikimybė, kad vienoje iš jų išsivystys vėžys. Tai galėtų iš dalies paaiškinti, kodėl vyrai dažniau serga vėžiu nei moterys – jie vidutiniškai yra aukštesni už moteris, rašo S.Jordan ir K.Tuesley.
Kita teorija teigia, kad yra bendras veiksnys, dėl kurio žmonės tampa aukštesni ir padidėja vėžio rizika.
Viena iš galimybių hormonas, vadinamas į insuliną panašiu augimo faktoriumi 1 (IGF-1). Šis hormonas padeda vaikams augti, o vėliau toliau atlieka svarbų vaidmenį skatindamas ląstelių augimą ir dalijimąsi suaugusiesiems.
Tai yra svarbi funkcija. Mūsų organizmas turi gaminti naujas ląsteles, kai senosios yra pažeistos arba pasensta. Visgi kai kuriais tyrimais nustatyta, kad žmonėms, kurių IGF-1 kiekis yra didesnis nei vidutinis, yra didesnė rizika susirgti krūties ar prostatos vėžiu.
Gyvenkite savo gyvenimą – tik kuo sveikiau
Sunerimusiems dėl savo ūgio, mokslininkės pataria nepanikuoti.
„Nepamirškite, kad ūgis tik labai nedaug padidina vėžio riziką. Antra, yra daugybė dalykų, kuriuos kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad sumažintų vėžio riziką, ir šie dalykai turi daug, daug didesnį poveikį vėžio rizikai nei ūgis“, rašome tekste.
Galime atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą – sveikai maitintis, reguliariai mankštintis, palaikyti sveiką svorį, būti atsargiems saulėje
bei ribokite alkoholio vartojimą.
„Ir, svarbiausia, nerūkykite!“, – rašo mokslininkės, pridurdamos, kad vienas tyrimas nustatė, jog aukštaūgiai yra labiau atsparūs infarkto rizikai.
