Atlikus daugiau nei 1000 amerikiečių nekrologų analizę nustatyta, kad religingi žmonės vidutiniškai gyveno 4 metais ilgiau nei bedieviai.
Toks statistiškai reikšmingas skirtumas išliko net po to, kai mokslininkai įvertino ir mirusiųjų biologinė lytį, ir jų šeimyninę padėtį: yra žinoma, kad nuo šių veiksnių taip pat priklauso gyvenimo trukmė. JAV moterys vidutiniškai gyvena 4,8 metais ilgiau nei vyrais, tačiau religingumo efektas vidutinei gyvenimo trukmei buvo labai artimas, tvirtina mokslininkai.
„Religingumo efektas gyvenimo trukmei yra beveik toks pat stiprus, kaip ir lyties – jis skaičiuojamas metais“, – tvirtino Ohajo valstijos universiteto (JAV) psichologijos doktorantė Laura Wallace, vadovavusi šiam tyrimui.
Tyrimo autoriai pritaria ir ankstesnių tyrimų, kuriais nustatytas teigiamas religijos poveikis sveikatai, rezultatais. Pavyzdžiui, esama tyrimų, kurie nurodo teigiamas dalyvavimo religinėse apeigose ir gyvenimo trukmės sąsajas. Tačiau šiuose ankstesniuose tyrimuose dažnai buvo remiamasi pačių tiriamųjų pateiktais duomenimis, kurių tikslumu galima suabejoti. Tuo tarpu naujojo tyrimo vykdytojai velionio religingumą vertindavo pagal jo nekrologe pateiktus duomenis.
Mokslininkai pažymėjo, kad jų tyrimas aptiko tik sąsajas tarp religingumo ir ilgaamžiškumo, tačiau nei priežasties ir pasekmės ryšį – sunku pasakyti, ar žmonės gyvena ilgiau dėl to, kad yra religingi, ar religingais tampa dėl to, kad gyvena ilgiau.
Tyrimą publikavo leidinys „Social Psychological and Personality Science“.
Tyrimo autoriai išanalizavo 1100 nekrologų, surašytų 42 didžiausių JAV miestų gyventojams. Šie nekrologai buvo publikuoti tarp 2010 ir 2011 metų. Asmens religingumas buvo pažymimas tuo atveju, jeigu nekrologe buvo užsimenama apie su religija susijusią veiklą. Taip pat mokslininkai vertino velionio amžių, lyti, šeimyninę padėtį, atsižvelgta ir į nekrologe nurodytas socialines, savanoriškas veiklas.
Nustatyta, kad kompensavus lyties ir šeimyninės padėties efektus, religingi žmonės gyveno vidutiniškai 3,8 metų ilgiau nei nereligingieji.
Tęsiant tyrimą nustatyta, kad savanoriška veikla ir dalyvavimas socialinių organizacijų veikloje gali paaiškinti dalį, bet ne visą ryšį tarp religingumo ir ilgaamžiškumo.
Iš dalies šiai sąsajai paaiškinti tiktų ir gyvenimo būdo veiksniai. Daugelis religijų numato sveikatai žalingo gyvenimo būdo – alkoholio, narkotikų vartojimo – draudimus. Be to, „daugelis religijų skatina stresą mažinančius užsiėmimus – maldas ar meditaciją – kurie gali būti naudingi sveikatai“, sakė tyrimo bendraautoris, Ohajo valstijos universiteto psichologijos profesorius Baldwinas Way'us.
Kartu šiuo tyrimu buvo nustatytas, jog gali egzistuoti ir ilgaamžiškumo bei „vidutinio miesto religingumo“, bendro socialinių normų laikymosi sąsaja.
Labai religinguose miestuose, kur socialinių normų laikymasis yra ypatingai svarbus, religingi žmonės paprastai gyvena ilgiau nei nereligingi. Tuo tarpu labai religinguose miestuose, kur socialinių normų laikymosi svarba nėra didelė, ir religingi, ir nereligingi žmonės gyvendavo panašiai ilgai.
Mokslininkai tai aiškina „išplitimo“ efektu, kuomet teigiamas religijos poveikis sveikatai pasireiškia ir nereligingai populiacijos daliai. Kitaip tariant, nereligingiems žmonėms gali pasireikšti teigiamas buvimo religingoje aplinkoje poveikis – galbūt dėl bendros psichinės ir fizinės sveikatos būklės.
Reikia pažymėti, kad tyrimo apimtis nėra labai didelė, todėl norint įsitikinti šių statistinių duomenų tikrumu reikėtų tyrimą kartoti ir didinti tiriamųjų imtis.
