„Analizuodami visą genomą nustatėme, kad esame genetiškai panašūs į savo draugus“, – teigė Kalifornijos universiteto tyrėjas Jamesas Floweris.
Jis ir kolega Nicholas Christakis iš Jeilio universiteto naudojo duomenis, gautus iš Framinghamo širdies tyrimo, kurio metu dešimtmečius buvo analizuojami žmonės, sergantys širdies ligomis, ir jų vaikai. Minėtame tyrime taip pat buvo nurodyta, kas su kuo draugavo. Iš viso J. Floweris ir N. Christakis išanalizavo 1932 individų duomenis.
Nustatyta, kad su savo draugais esame tiek pat panašūs genetiškai, kiek 4 kartos pusbroliai arba žmonės, turintys tuos pačius proproprosenelius, rašo iflscience.com.
Nustatyta, kad su savo draugais esame tiek pat panašūs genetiškai, kiek 4 kartos pusbroliai arba žmonės, turintys tuos pačius proproprosenelius, rašo iflscience.com.
„Dauguma galvoja, kad nepažįsta savo 4 kartos pusbrolių. Tačiau nežinodami su jais susidraugaujame“, – teigė N. Christakis.
Mokslininkų nuomone, draugų genetiniai panašumai padėjo ir evoliucijos metu. Pavyzdžiui, kai pirmasis „mutantas“ pradėjo kalbėti, šis bruožas būtų greitai išnykęs, jeigu kalbėti nebūtų buvę su kuo.
Be to, J. Flowerio teigimu, nuo dabar bus galima nustatyti ir „draugystės tikimybę“. „Panašiai kaip gydytojai, turėdami genetinius duomenis, gali nustatyti, ar žmogus susirgs šizofrenija, nutukimu ir t.t.“, – sakė J. Floweris.
Tiesa, kadangi daugiausiai tyrimo dalyvių buvo kilę iš Europos, dar neaišku, ar išvados gali būti pritaikomos kitoms etninėms grupėms.
