Šie paukščiai, gyvenantys Naujojoje Kaledonijoje – Prancūzijos teritorijoje Ramiojo vandenyno regiono pietuose, – yra tarp tikrų paukščių pasaulio žvaigždžių.
Jos iš pagaliukų, lapų ir kitos medžiagos snapu pasidaro sudėtingų įrankių, kuriais iš sausuolių ir augalų iškrapšto vabzdžius ir kitokį maistą.
Jolyono Troscianko iš Birmingamo universiteto centrinėje Anglijoje vadovaujami mokslininkai pasinaudodami oftalmoskopine vaizdo kamera fiksavo trijų laisvėje sugautų paukščių regėjimo lauką ir akių judesius.
Šių paukščių akys yra labiau nukreiptos į priekį, o ne šonus, ir tai užtikrina ypatingą „binokuliarinį persidengimą“, nustatė mokslininkai.
Tai sritis, kurią mato abi akys; ji labai svarbi, nes padeda smegenims įvertinti atstumą iki artimų objektų.
Naujosios Kaledonijos varnų atveju tas binokuliarinis persidengimas yra 61,5 laipsnio – mažiausiai 23,9 laipsnio didesnis nei kitų varnų rūšių, kurių atstovai įrankių nenaudoja ir kurias mokslininkai taip pat ištyrė.
Be to, Naujosios Kaledonijos varnų neįprastai tiesus snapas, juo paukštis gali tvirtai laikyti įrankį ir matyti jo galiuką binokuliarinio matymo lauke.
„Dėl šių savybių galima taip kontroliuoti įrankį, kaip negali kiti varniniai, nepaisant jų santykinių kognityvinių gebėjimų“, – sakoma tyrimo išvadose, kurias paskelbė žurnalas „Nature Communications“.
Tarp primatams nepriklausančių gyvūnų, kurie naudoja įrankius, yra delfinai, drambliai ir kiti paukščiai.
Tačiau Naujosios Kaledonijos varnos šiuo požiūriu užima privilegijuotą padėtį, nes jų savybės yra taip specifiškai pritaikytos įrankiams naudoti, sako tyrimo autoriai.
