Šie gyvūnai lėtai auga (apie 1 cm per metus), jų medžiagų apykaita vangi. Tikėtina, kad šie veiksniai lemia nepaprastai ilgą arktinių ryklių (Somniosus microcephalus) gyvenimą. Šiuo atžvilgiu jie smarkiai pranoksta kitus pagarsėjusius gyvūnų pasaulio ilgaamžius – pavyzdžiui, grenlandinius banginius ir Galapagų vėžlius.
Kiek žinoma, visoje gyvūnų karalystėje ilgiau už šias kremzlines žuvis gyvena tik vienos rūšies dvigeldžiai moliuskai, sakoma studijoje, paskelbtoje žurnalo „Science“.
„Pagal tikėtiną gyvenimo trukmę arktinius ryklius pranoksta tik Islandijos geldutės ( Arctica islandica, 507 metai)“, – rašo studijos autoriai.
Arktiniai rykliai – stambiausios Arkties vandenų žuvys. Stambiausi žinomi šios rūšies individai buvo ilgesni negu 7 m ir svėrė iki 775 kilogramų.
Manoma, kad jiems taip pat reikia labai daug laiko lytiškai subręsti – apie 150 metų, sakoma pranešime.
Studijos autoriai ryklių amžių nustatinėjo radioaktyviosios anglies datavimo metodu, tirdami 28 šios rūšies patelių, netyčia sugautų žvejų, akių lęšiukus.
Tyrėjai gyvūnų amžių gali nustatyti tiek pagal natūraliai paplitusius radioaktyviuosius izotopus (pavyzdžiui, anglies), tiek pagal dirbtinai susidariusius per termobranduolinių ginklų bandymus, vykdytus nuo 6-o dešimtmečio vidurio.
Mokslininkai nustatė, kad ištirti du stambiausi arktiniai rykliai – 493 ir 502 cm ilgio – „buvo apytikriai 335 ir 392 metų“.
Manoma, kad arktiniai rykliai gyvena vidutiniškai apie 272 metus, sakoma studijoje, pagrįstoje Kopenhagos universiteto mokslininkų vadovaujamo tyrimo rezultatais.
Prie šio tyrimo prisidėjo Grenlandijos gamtos išteklių instituto, Danijos nacionalinio akvariumo, Norvegijos Arkties universiteto, Indianos universiteto Saut Bendo koledžo, Oksfordo universiteto ir Virdžinijos okeanologijos instituto mokslininkai.
