Neuromokslų ir psichologijos instituto Glazge mokslininkai šią savaitę pristatė savo išvadas, kuriose susiaurinamas žmogaus emocijų ratas. Jie studijavo veido išraiškas ir tai, apie kokias emocijas jos praneša aplinkiniams.
Žmonėms buvo rodomi kompiuteriu sukurti veidai, ir tyrimo dalyviai turėjo įvardinti, kuri iš šešių emocijų geriausiai apibūdina kiekvieną išraiškų.
Tyrimo išvadose teigiama, kad skirtumai tarp nuostabos/baimės ir pykčio/pasibjaurėjimo išsivysto vėliau, ir juos veikia daugiau socialinės aplinkybės.
Mokslininkai pastebėjo, kad ankstyvose stadijose pyktis ir pasibjaurėjimas žmonėms atrodo labai panašūs. Lygiai taip pat – su baime ir nuostaba. Pavyzdžiui, supykęs arba pasibjaurėjęs žmogus suraukia nosį, o nustebęs arba išsigandęs – pakelia antakius.
Tyrimo išvadose teigiama, kad skirtumai tarp nuostabos/baimės ir pykčio/pasibjaurėjimo išsivysto vėliau, ir juos veikia daugiau socialinės aplinkybės.
Ilgiau stebėję veidą žmonės sugebėdavo atskirti šias emocijas, tačiau iš pradžių veido išraiškos jiems atrodo labai panašios. Todėl mokslininkai teigia, kad skirtumai tarp pykčio/pasibjaurėjimo ir nuostabos/baimės kyla dėl socialinių, o ne dėl biologinių priežasčių.
Jų teigimu, žmogus patiria keturias pagrindines emocijas: laimę, liūdesį, pyktį/pasibjaurėjimą ir baimę/nuostabą. Tai, pasak tyrėjų, yra biologiškai nulemti veido signalai kitiems.
Skirtumai, atsirandantys vėliau, atsiranda jau ne dėl išgyvenimo priežasčių, todėl pastarosios dvi emocijų poros negali būti laikomos keturiomis atskiromis emocijomis.
