Visuomenės sveikatos tyrėjos Naizhuo Zhao vadovaujamas tyrimas parodė, kad ilgalaikis oro teršalų poveikis buvo susijęs su šiek tiek didesne vilkligės, Sjögreno sindromo, sklerodermijos ir kitų rečiau pasitaikančių sisteminių autoimuninių ligų išsivystymo rizika.
Šias ligas, kuriomis serga maždaug 1 iš 10 000 žmonių, dažnai užgožia labiau paplitusios autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, 1 tipo diabetas ir išsėtinė sklerozė.
Tačiau tyrimai rodo, kad autoimuninių ligų visame pasaulyje daugėja, o maždaug 80 autoimuninių ligų, kuriomis serga milijonai žmonių visame pasaulyje, yra labai sunkios, rašo „Science Alert“.
„Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos veiksnių vaidmeniui, padedančiam paaiškinti šių ligų išsivystymą“, – 2019 m. paskelbtoje apžvalgoje apie kylantį oro taršos vaidmenį autoimuninėms ligoms aiškino mokslininkai.
Sergant autoimuninėmis ligomis organizmo imuninė sistema sutrinka ir, priklausomai nuo ligos, imuninės ląstelės gali klaidingai užpulti viso organizmo ląsteles.
Nėra visiškai aišku, kaip oro tarša veikia organizmo sistemas arba kaip ji veikia pagrindinius genetinius veiksnius. Tačiau manoma, kad oro teršalų įkvėpimas ilgainiui sukelia sisteminį uždegimą visame organizme, kuris gali sukelti arba sustiprinti daugelį autoimuninių ligų.
Pavyzdžiui, ankstesni tyrimai parodė, kad oro tarša sukelia artrito paūmėjimus ir gali prisidėti prie išsėtinės sklerozės.
Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Arthritis Research & Therapy“, Naizhuo Zhao ir kiti McGill universiteto mokslininkai analizavo daugiau kaip 6 milijonų Kanados gyventojų nuo 18 metų amžiaus sveikatos įrašus.
Pagal pašto indeksą nustatę oro taršos poveikį žmonėms, mokslininkai atrado teigiamą ryšį tarp autoimuninės ligos atsiradimo ir oro taršos kietosiomis dalelėmis. Konkrečiai – 2,5 mikrometro ar mažesnėmis smulkiosiomis dalelėmis, vadinamomis PM2,5, kurios anksčiau buvo siejamos su širdies ir lėtinėmis plaučių ligomis.
Tyrime dalyvavusių žmonių sveikatos įrašai buvo saugomi mažiausiai ketverius metus (vidutiniškai 10 metų), per kuriuos maždaug 32 200 žmonių buvo diagnozuota sisteminė autoimuninė liga.
Tyrėjai atsižvelgė į amžių, lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, taip pat į tai, ar žmonės gyveno mieste, ar kaime. Rūkymo įpročių kontrolė rezultatų nepakeitė.
Nors padidėjusi autoimuninių ligų rizika dėl oro taršos poveikio buvo nedidelė, nerimą kelia tai, kad Kvebeko mieste apskritai oro taršos lygis yra gerokai mažesnis už Kanados vyriausybės nustatytus oro kokybės standartus. Tai dar vienas būdas pasakyti, kad net ir „mažas“ oro užterštumo lygis, atrodo, kenkia sveikatai.
Mokslininkai teigia, kad norint geriau suprasti įvairių oro taršos formų ir autoimuninių ligų sąveiką, reikia atlikti daugiau tyrimų.
„Taip pat [turėtume] atkreipti dėmesį, kad, naudodamiesi administraciniais sveikatos duomenimis, tiriame tik tuos asmenis, kurie kreipėsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų (ir jas gavo)“, – rašo komanda savo straipsnyje.
Autoimunines ligas lemia ir daugybė kitų veiksnių, įskaitant genetiką, itin perdirbto maisto racioną ir įprastas virusines infekcijas
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad oro tarša dengia ištisus miestus, kovojant su ja būtų galima gauti didžiulę naudą sveikatai. Naujausi skaičiavimai rodo, kad kasmet pasaulyje būtų galima išvengti milijonų ankstyvų mirčių, jei palaipsniui atsisakytume iškastinio kuro ir pakeistume transporto sistemas, kad sumažintume oro taršą.
