Dabar Didžiosios Britanijos mokslininkai turi paaiškinimą: vyriškoji lytis reikalinga procesui, vadinamam lytine atranka, kuris padeda rūšims išvengti ligų ir išnykimo.
Sistema, kai visi kurios nors rūšies individai į pasaulį ateina be lytinio apvaisinimo – pavyzdžiui, nelytiniu būdu besidauginančių patelių populiacijose – būtų daug veiksmingesnė ir leistų susilaukti daugiau palikuonių, sako mokslininkai.
Mokslininkai nustatė, kad populiacijos, kuriose veikė stipresnė lytinė atranka, buvo sveikesnės ir atsparesnės, veikiant įvaisai – kryžminimuisi tarp artimai giminingų individų.
Tačiau pirmadienį žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad lytinė atranka, kai patinai varžosi dėl patelių palankumo ir teisės pratęsti giminę, gerina rūšies genų rinkinį ir užtikrina sveikesnę populiaciją. Šis faktas padeda paaiškinti, kodėl patinai yra svarbūs.
Kai lytinė atranka neveikia – pavyzdžiui, kai gyvūnai dauginasi nelytiniu būdu arba nėra būtinybės varžytis – populiacija genetiškai susilpnėja, todėl padidėja tikimybė, kad ji išnyks.
„Konkurencija tarp patinų dėl teisės pratęsti giminę yra išties svarbus privalumas, nes tai gerina populiacijų genetinę sveikatą“, – sako profesorius Mattas Gage'as , vadovavęs šiai studijai Rytų Anglijos universitete.
„Lytinė atranka tai pasiekia veikdama kaip filtras, šalinantis žalingas genetines mutacijas, leisdama populiacijoms klestėti ir išvengti išnykimo ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė jis.
Beveik visi daugialąsčiai organizmai dauginasi lytiniu būdu, bet jo egzistavimą nelengva paaiškinti biologiškai, pažymėjo M.Gage'as.
Lytinis dauginimasis turi savų trūkumų: pavyzdžiui, tik pusė populiacijos narių – moteriškos lyties individai – gali patys susilaukti palikuonių.
„Kodėl kuri nors rūšis turėtų švaistyti pastangas sūnums?“, – klausė mokslininkas.
Savo studijoje M.Gage'o komanda atliko ilgiau negu dešimtmetį trukusį bandymą su vabalais milčiais (Tribolium) kontroliuojamomis sąlygomis laboratorijoje. Šių vabalų populiacijos skyrėsi tik pagal suaugėlius veikiančios lytinės atrankos intensyvumą.
Vienose populiacijose veikė didelė lytinė konkurencija – pavyzdžiui, 90 patinų turėdavo varžytis dėl 10 patelių. Kitose šis veiksnys būdavo eliminuojamas – būdavo paliekamas vienodas patinų ir patelių skaičius, todėl dėl partnerio varžytis nereikėdavo.
Praėjus septyneriems metams nuo eksperimento pradžios ir pasikeitus apie 50 vabalų kartų, mokslininkai nustatė, kad populiacijos, kuriose veikė stipresnė lytinė atranka, buvo sveikesnės ir atsparesnės, veikiant įvaisai – kryžminimuisi tarp artimai giminingų individų.
Tuo tarpu populiacijose, kuriose lytinė atranka buvo silpna arba neveikė, populiacijos dėl įvaisos susilpnėdavo sparčiau ir gyvuodavo ne ilgiau 10 kartų.
