Gamtoje vilko beveik niekada nesutiksite. Vilkai žmonių vengia. Ir gerai, nes susidūrimas akis į akį su šiuo didingu miško plėšrūnu būtų išties šiurpus, net jei jis irgi išsigąstų ir pabėgtų.
Nelaisvėje laikomi vilkai kartais pripranta prie žmonių ir juos prisileidžia. Internete lengvai surasite vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti vilkus glostantys žmonės. Tačiau žinote, kur nepamatysite vilkų? Cirke, kur liūtai pasirodo gana dažnai. Vilkai nėra linkę klausyti žmonių komandų.
Įsiklausymas į žmogaus komandas šunims yra būtinas. Kitaip vos tik išeitumėte į medžioklę jūsų šuo (ar vilkas) pabėgtų paskui pirmą pasitaikiusį gyvūną ir jūs jo daugiau nebepamatytumėte. Ir, kaip rodo naujas švedų mokslininkų tyrimas, vilkai gali suprasti, ko iš jų nori žmogus, bet yra viena sąlyga.
Nors saugusiam vilkui jūsų pageidavimai nerūpi, vilkiukai yra lengvai dresuojami. Neįtikėtinai lengvai.
Stokholmo universiteto mokslininkai tyrimui pasitelkė 13 vilkiukų iš trijų skirtingų vadų. Visi vilkiukai buvo užauginti žmonių nuo 10 savaičių amžiaus, todėl prie jų buvo pripratę. Mokslininkai į kambarį su vilkiuku įleido jiems nepažįstamą žmogų ir davė jiems teniso kamuoliuką. Žmogus bandė sudominti vilką kamuoliuku ir su juo pažaisti. Mokslininkų tikslas buvo žmogaus ir vilko žaidimas kartu su kamuoliuku, įskaitant ir žaidimą „atnešk“.
Rezultatai buvo tokie:
8 vilkiukai visiškai nesusidomėjo kamuoliuku nė viename iš trijų bandymų;
2 vilkiukai šiek tiek lengvai pažaidė su kamuoliuku bent viename iš bandymų, bet juo nesusidomėjo;
3 vilkiukai paprašyti žmogaus atnešė kamuoliuką du tris kartus (vienas iš šių vilkiukų atnešė kamuoliuką dukart ir kartą su juo tik pažaidė, bet neklausė komandų).
Ar galite tai įsivaizduoti? Žinoma, sakysite, kad 3 vilkiukai iš 13 nėra daug, tačiau žaidžiama buvo tik tris kartus ir žmogus jiems buvo nepažįstamas. Tai yra neįtikėtinas vilko ir žmogaus ryšio pavyzdys, leidžiantis manyti, kad geriausio žmogaus draugo prisijaukinimas buvo gerokai lengvesnis, nei manyta anksčiau.
Bet, žinoma, šis tyrimas turi ir trūkumų. Visų pirma, jame dalyvavo tik 13 vilkiukų. Antra, mūsų vaizduotė gali pasukti realybę arčiau mūsų žaidimo „atnešk“ – mes nežinome, kas vyko tų vilkiukų galvose. Norint tai patikrinti tektų organizuoti gerokai daugiau žaidimų.
