Tyrėjai atskleidė, kad didžiausias šių blyksnių greitis buvo 2615 per minutę, todėl tai oficialiai yra intensyviausia kada nors užfiksuota žaibų audra. Ji taip pat sukėlė aukščiausius kada nors matytus žaibus, kurių aukštis virš jūros lygio siekė 20-30 kilometrų.
Šis ugnikalnio išsiveržimas oficialiai yra didžiausias šio šimtmečio sprogstamasis išsiveržimas, sukėlęs mažiausiai 58 kilometrų aukščio pelenų, vandens ir dujų pliūpsnį.
„Šis išsiveržimas sukėlė supergreitą audrą, kokios dar nebuvome matę“, – sako Jungtinių Valstijų geologinės tarnybos (USGS) vulkanologė Alexa Van Eaton.
Šiuos atradimus USGS padarė esą pasitelkę naują priemonę, leidžiančią stebėbi ugnikalnius šviesos greičiu.
Kaip paaiškinama, ši „nauja priemonė“ iš tikrųjų yra optinių ir radijo rodmenų derinys, sujungtas į vieną išsamų duomenų rinkinį. Tyrėjai naudojo prietaisus, matuojančius elektromagnetinę spinduliuotę matomais ir radijo dažniais, tarp jų – ir orbitoje esančius palydovus ir radijo antenas sausumoje, kuriomis buvo galima aptikti elektros srovės impulsus.
Sujungusi šiuos duomenis, komanda galėjo realiuoju laiku imituoti virš Tongos vykstančią žaibų audrą, nepaisant storo dūmų stulpo. Stebėjimai parodė, kad išsiveržimas truko ilgiau, nei manyta anksčiau, ir jame buvo beveik pusė milijardo elektros impulsų.
Iš dalies išsiveržimas buvo toks milžiniškas todėl, kad prasidėjo po vandeniu.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Geophysical Research Letters“.
