Skėrių ausys yra ypatingai tikslūs garso jutikliai. Tai – labai kompaktiškos integruotos sistemos, savo struktūra primenančios kažką tarp žmogaus ausies ir elektroninio mikrofono. Mokslininkai teigia, kad skėrio ausis yra tarsi mikroskopinis dažnių analizatorius. Todėl tos ausys yra tiriamos, nes nesižavėti tokia gamtos inžinerija būtų labai sunku.
Tel Avivo universiteto (TAU) mokslininkai vieno skėrio ausį išoperavo ir prijungė prie mažo roboto tarsi kokį elektroninį jutiklį. Ir jiems pavyko – sistema veikia. Robotas buvo užprogramuotas, kad išgirdęs porą suplojimų judėtų pirmyn, vieną – atgal. Ir jis tai daro, klausydamasis garsų per negyvo skėrio ausį.
Kadangi skėrio ausis nėra žmogaus sukurtas jutiklis, reikėjo pasistengti, kad pavyktų ją prijungti prie elektroninės sistemos. Žinoma, daug ausies galimybių buvo prarastos. Nors, nepaisant to, tai vis tiek yra ypatingas mokslinis pasiekimas, rodantis, kad biologinių ausų ir elektroninių robotų integracija yra įmanoma net tokiame mažame mastelyje. Tik kam to reikia?
Reikia. Vabzdžių ausys galėtų būti naudojamos kaip labai pigūs ir įspūdingas charakteristikas turintys jutikliai. Gamta yra geriausia inžinierė, bet mokslininkams dar reikėtų surasti būdų atverti tas charakteristikas robotams. Be to, biologinių jutiklių ir elektronikos integracija padės kurti ir medicininius prietaisus. Galų gale, mokslininkai norėjo pažiūrėti ar tai įmanoma. Skėrių ausys jau seniai lyginamos su elektroniniais mikrofonais, todėl tai reikėjo išbandyti.
