Norint paskatinti kūrybiškumą, iš esmės reikia pabusti miego stadijoje, kai realybė ima susilieti su fantazija.
Siekdami pasinaudoti šiuo metodu, tokie vizionieriai kaip S.Dalí ir T.Edisonas užmigdami ant kėdės laikydavo kokį nors daiktą, pavyzdžiui, šaukštą ar kamuolį. Užmigus objektas nukrisdavo, sukeldavo triukšmą ir pažadindavo, rašoma „Live Science“.
Ši ankstyvojo miego stadija, vadinama hipnagogine būsena arba N1, trunka tik kelias minutes, kol užmiegama gilesniu miegu, tačiau tai gali būti „idealus kokteilis kūrybiškumui“, – tyrime, gruodžio 8 d. paskelbtame žurnale „Science Advances“ rašė tyrėjai.
Žmonės N1 būsenoje praleidžia apie 5 proc. nakties miego laiko, tačiau ši miego stadija yra labai mažai ištirta.
N1 būsenos metu priešais užmerktas akis galite įsivaizduoti formas, spalvas ar net sapnų fragmentus, tačiau vis tiek girdite kambaryje esančius dalykus.
Įkvėpti didžiųjų protų, kurie naudojo šią techniką, mokslininkai nusprendė patikrinti, ar šis miego metodas iš tikrųjų veikia ir paprastus žmones. Jie įdarbino 103 sveikus dalyvius, gebančius lengvai užmigti, ir paprašė jų vengti stimuliatorių bei naktį prieš eksperimentą miegoti šiek tiek mažiau nei įprastai.
Jie pateikė jiems matematikos uždavinį, kuriame dalyviai turėjo atspėti paskutinį skaičių sekoje. Taip pat jie įtraukė „paslėptą taisyklę“, kad aštuntasis skaitmuo visada yra antrasis sekos skaitmuo. Jei kas nors tai suprastų, gerokai sutrumpintų sprendimo laiką.
Tyrėjai nustatė, kad dalyviai, kurie N1 stadijoje praleido bent 15 sekundžių, turėjo 83 proc. tikimybę atrasti paslėptą taisyklę, o tie, kurie liko budrūs, – 30 proc., rašoma „Live Science“.
Ateityje tyrėjai tikisi patikrinti N1 miego poveikį įvairių rūšių kūrybinėms užduotims, galbūt kai kurioms iš jų, kurios būtų labiau pritaikytos realiame gyvenime.