Ne pačiu gražiausiu būdu išgarsėjusi skruzdžių rūšis Lepisiota canescens demonstruoja tokį elgesį, kuris reikalingas superkolonijų formavimui ir globalinei invazijai, tvirtina mokslininkai.
„Etiopijoje aptikta rūšis gali pasižymėti milžinišku potencialu tapti globaliai invazine rūšimi. Invazinės rūšys neretai keliauja su žmonėmis, tad aktyvėjant turizmui ir komerciniams ryšiams su šiuo Etippijos regionu didės ir tikimybė, kad skruzdės bus „pavežėtos“ į kitą pasaulio regioną – gal pasislėpusios augaluose, o gal netgi turistų bagaže“, – sakė Šiaurės Karolinos Gamtos mokslų muziejaus (JAV) podoktorantūrinių studijų mokslininkė ir pagrindinė tyrimo autorė D.Magdalena Sorger.
„Pakanka vienos nėščios skruzdėlės motinėlės. Taip prasidėjo ir ugninių skruzdžių invazija“, – liūdnai prognozavo specialistė.
Paprastai skruzdės sudaro kolonijas, sudarytas iš vieno lizdo ir valdomas vienos motinėlės. Tačiau apie 20 skirtingų skruzdžių rūšių – manykite, kad tai yra vabzdžių pasaulio romėnai arba inkai – nusitaiko kur kas plačiau ir nuolat bando steigti ne karalystes, o imperijas. Tokios skruzdės formuoja superkolonijas, sudarytas iš daugelio lizdų ir daugelio motinėlių. Superkolonijose gali gyventi milijardai individualių vabzdžių, kurie plūsta per kraštovaizdį ir išnaikina visus konkurentus. Pavyzdžiui, Argentinos skruzdės sudarė superkoloniją, išplitusią per didesniąją Kalifornijos valstijos ploto dalį ir jau besiplečiančią į Meksiką. O pati didžiausia tos pačios skruzdžių rūšies superkolonija pasaulyje driekiasi net 6000 km atkarpoje Viduržemio jūros pakrantėmis. Šioje superkolonijoje yra milijonai atskirų lizdų.
D.M.Sorger su kolegomis tyrė Etipijos skruzdžių rūšis ir nustatė, kad L. Canescens pasižymi kai kuriomis išskirtinėmis superkolonijų formavimo savybėmis. Tiksliau – gebėjimu plisti po teritoriją be jokių apribojimų. Genetinė analizė parodė, kad skirtingose šių skruzdžių kolonijose vyrauja genetiškai skirtingi nariai ir kad skruzdės yra kilusios iš to regiono.
Etiopijoje daugybė bažnyčių yra pastatytos miško aplinkoje ir dėl kitų priežasčių sunkiai prieinamose vietovėse. Panašu, kad tirtosios skruzdės teikia pirmenybę miško aplinkai, tvirtina mokslininkai. Bet pastebėta, kad L. Canescens gali be jokių sunkumų išsikraustyti iš miško ir persikelti į dirbamos žemės plotus, ganyklas, po keliais, į pastatus. Savo nerimą keliančio tyrimo duomenis mokslininkai paskelbė žurnale „Insectes Sociaux“.
Lyginant su pasaulio „čempionais“, Etiopijos skruzdžių kolonija atrodo santykinai nedidelė – ji driekiasi „vos“ 38 km ilgio teritorijoje. Tačiau tai yra pati gausiausia mokslininkams žinoma superkolonija, gyvenanti savo natūralioje aplinkoje (t. y., nėra invazinė). Dar keisčiau yra tai, kad šių skruzdžių populiacija itin sparčiai ir agresyviai plečiasi – o tai jau labai būdinga invazinei rūšiai, savo straipsnyje aiškina mokslininkai.
Jų pateikta informacija leidžia daryti prielaidą, kad „susitranzavusios“ transportą į kitus regionus, jos ir ten steigtų itin greitai besiplečiančias savo kolonijas.
„Gerai turėti informacijos apie tai, kaip rūšis elgiasi savo natūralioje aplinkoje. Atvejai, kai ką nors sužinome apie rūšies biologiją iki jai tampant invazine, yra reti“, – sakė D.M.Sorger.
