Tai galėtų būti kompiuterinės programos kodas arba poemos eilutės. Bet kuriuo atveju, šie gyvi atminties kaupikliai gali perduoti duomenis savo palikuonims, o vėliau mokslininkai šiuos duomenis gali perskaityti. Šiuo metodu galima įkelti maždaug 100 baitų duomenų.
Mokslininkai jau anksčiau buvo pademonstravę, kad laboratorijoje gali sintetiniu būdu gaminti DNR ir ją įrašyti beveik į bet ką.
„Tačiau darbas su gyvais organizmais – visiškai kita istorija. Užuot sintetinę DNR ir ją įdėję į gyvą ląstelę, mes norėjome sužinoti, ar galėtume panaudoti natūralius gamtos metodus tam, kad įrašytume informaciją tiesiai į bakterijos ląstelės genomą, kad jis būtų kopijuojamas ir perduodamas kiekvienai sekančiai kartai“, – aiškino S.Shipmanas.
Iki šio eksperimento didžiausias mokslininkų į gyvą ląstelę įkeltas informacijos kiekis siekė 11 bitų. Tai vos 11 nulių ir vienetų dvejetainėje sistemoje – mažiau, nei reikia kompiuteriui norint užkoduoti dvi abėcėlės raides. Nauja technika rekordą praplečia iki 100 baitų.
Harvardo genetikai panaudojo stulbinantį imuninį atsaką, kurį tam tikros bakterijos naudoja tam, kad apsisaugotų nuo virusų – CRISPR/cas sistemą, kurios vieni iš kūrėjų yra ir lietuviai.
Kai bakterijas užpuola virusai, jos gali fiziškai iškirpti puolančio viruso DNR segmentą ir jį nukopijuoti į specifinę bakterijos genomo vietą.
Tai leidžia bakterijai prisiminti, kaip atrodė virusas ir apsisaugoti nuo jo invazijos ateityje. Ši genetinė atmintis perduodama ir jos ateities palikuoniams.
Harvardo mokslininkai nustatė, kad kai bakterijoms perduodamas genetinių duomenų segmentas yra panašus į viruso DNR, bakterijos inkorporuos informaciją į genetinį kodą. Pasinaudodami šiuo principu mokslininkai informaciją įrašė į E. coli bakterijų koloniją.
