Kaip rašo „The Huffington Post“, kitaip nei paukščiai ir žinduoliai, kurių kūnų temperatūra yra aukštesnė, nei juos supančios aplinkos, žuvys, amfibijos ir ropliai yra laikomi šaltakraujais. Tai reiškia, kad jie naudojasi išoriniais būdais, kaip kontroliuoti kūno šilumą. Kai kurios žuvys gali sukurti šilumos pliūpsnius, pasinaudodamos plaukimo raumenimis, ir tai žuvims padeda, kai jos būna aktyvios.
Tačiau karalžuvė yra pirmoji žuvis, kuri karštį naudoja sušildyti savo širdžiai ir smegenims.
Karalžuvė gyvena giliai vandenyne, kur žuvys paprastai yra vangios dėl žemos temperatūros. Tokiame gylyje net žuvys grobuonės juda gana lėtai, kantriai laukdamos, kol grobis pats pas jas atplauks, o ne aktyviai jį vaikosi.
Karalžuvė turi ypatingus pelekus, kurie primena sparnus – jais irdamasi gaminasi šilumos. Žuvis taip tampa pranašesne – ši grobuonė yra greita ir aktyvi.
„Iki šio atradimo man atrodė, kad tai yra lėta žuvis, kaip ir dauguma, kurios gyvena šaltoje aplinkoje, – biologas Nicholasas Wegneris cituojamas pranešime spaudai. – Tačiau kadangi ji gali sušildyti savo kūną, pasirodo, ji yra labai aktyvi grobuonė, kuri vaikosi net judrų grobį, pvz., kalmarus. Ji taip pat migruodama gali nuplaukti ilgas distancijas.“
Kitos žuvys, tokios kaip tunai, gali savo raumenis sušildyti panašių procesų metu, tačiau jų kūnai vėsta, kai jos leidžiasi į vandenyno gilumą. Tam, kad vėl sušiltų, jos turi vėl pakilti netoli vandens paviršiaus.
Tačiau karalžuvė naudojasi ypatingomis žiaunomis, kurios primena automobilio radiatorių. Jos žuviai leidžia išlaikyti šilumą net ir giliai vandenyne.
„Gamta turi būdų, kaip mus nustebinti su išmaniomis strategijomis ten, kur mažiausiai tikimės, – sakė N.Wagneris. – Sunku išlaikyti šilumą, kai tave supa šaltas vanduo, tačiau karalžuvė tai išsprendė.“