Jie užfiksavo nedidelį gliomos (galvos smegenų piktybinis auglys) ir neurinomos (gerybinis auglys) atvejų pagausėjimą tarp žiurkių patinų, kurie buvo veikiami mobiliųjų telefonų ryšio (GSM ir CDMA) radijo dažniais. Žiniasklaidoje tai sukėlė bangą straipsnių atvirai bauginančiomis antraštėmis, kurias skaitant kyla noras savo mobilųjį jei ne užkasti po kapinių tvora, tai bent jau laikyti kuo atokiau.
Tyrėjai dvejus metus reguliariai >2500 abiejų lyčių žiurkių ir pelių (tarp jų buvo ir nėščių patelių) švitino skirtingų dažnių (900 MHz arba 1900 MHz) radijo bangomis. Kol kas buvo paskelbti tik bandymų su žiurkėmis rezultatai. Augliai aptikti tik patinuose, o patelių ir įsčiose buvusių palikuonių spinduliavimas nepaveikė.
Mūsų organizmai visgi nėra identiški, todėl negalima visko, kas vyksta su žiurkėmis, tiesiogiai pritaikyti žmonėms.
Įdomu, kad bandymas parodė ir kitą netikėtą rezultatą – spinduliavimu veiktos žiurkės gyveno ilgiau už kontrolinės grupės individus. Tai įdomu, tačiau visgi negalima teigti, kad mobilieji telefonai prailgina mums gyvenimą, lygiai kaip ir vėžio išsivystymo patinėliams po spinduliavimo nepakanka, kad būtų galima tvirtinti, jog telefonai sukelia onkologinius susirgimus.
Tuo tarpu JAV Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas pastebėjo: „Svarbu atminti, kad ankstesni stambūs populiacijų tyrimai neparodė padidėjusios susirgimo vėžiu rizikos dėl mobiliųjų telefonų naudojimo.“ Pasak tyrimo autorių, visus galutinius rezultatus ketinama publikuoti 2017 metų rudenį.
Po to, kai dalis šio tyrimo rezultatų pasklido po internetą, leidinys „Vox“ paskelbė straipsnį „Seriously, stop with the irresponsible reporting on cellphones and cancer“ (Baikite neatsakingai skelbti apie išmaniuosius telefonus ir vėžį). Jame autoriai atkreipia dėmesį į kai kuriuos šio tyrimo faktus, į kuriuos dauguma užmerkė akis.
Bandymai atlikti su žiurkėmis, o ne su žmonėmis. Mūsų organizmai visgi nėra identiški, todėl negalima visko, kas vyksta su žiurkėmis, tiesiogiai pritaikyti žmonėms. Be to, dauguma žmonių mobiliaisiais telefonais naudojasi daug mažiau nei 9 valandas per dieną (būtent tiek laiko tyrėjai švitindavo bandomuosius gyvūnus).
Tyrimo rezultatai internete buvo paskelbti prieš tai jų nepaskelbus recenzuojamame moksliniame leidinyje. Kai jis bus publikuotas tinkamai ir kiti mokslininkai galės nuodugniai jį ištirti, gali būti, kad atsiras pataisų ar netgi paneigimų. Tad išvadas skelbti dar anksti.
Negalima pamiršti, kad tai unikalus tyrimas ir visada yra rizika, kad rezultatai buvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas.
„MIT Technology Review“ šiai temai skirtame savo straipsnyje taip pat perspėja savo skaitytojus pernelyg nesijaudinti. „Kol nebus aptikta panaši įtaka žmogaus organizmui, nerimauti neverta“, – rašo leidinys. Anksčiau šį mėnesį Australijos mokslininkai publikavo rezultatus stambaus tyrimo, nenustačiusio ryšio tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio. Jie nagrinėjo Australijos gyventojų susirgimų statistiką nuo 1982 iki 2013 metų – per šį laiką mobiliaisiais telefonais besinaudojančių žmonių dalis Australijoje išaugo nuo 0 iki 90 %. Mokslininkai neaptiko sergančiųjų vėžiu skaičiaus padidėjimo (nė vienoje amžiaus grupėje, išskyrus 70–84 metų, tačiau ir tarp jų šis procesas prasidėjo dar 1982 metais, o mobilieji telefonai Australijoje atsirado 1987-aisiais).
Įsitikinusieji mobiliųjų telefonų naudojimo žala gali apeliuoti į tai, kad nuo 2011 metų Pasaulinės sveikatos organizacijos sprendimu jie yra galimų kancerogenų grupėje 2В (drauge su, pavyzdžiui, kava). Šis sprendimas buvo priimtas remiantis ankstesniais bandymais, daugiausiai – „Interphone“ programos tyrimais. 2007 metais jos mokslininkai paskelbė, kad gliomos išsivystymo rizika nuolat naudojantiems mobiliuosius telefonus, išauga 40 %. „MIT Technology Review“ pabrėžia, kad tai visai nedidelis skirtumas, nes glioma – itin retas susirgimas.
Į šį pareiškimą reakcija buvo nevienareikšmė: kai kurie mokslo žurnalistai nurodo, kad tyrimo autoriai nepateikė įrodymų, kaip būtent telefonų spinduliavimas veikia žmogaus organizmą. Žurnalistams įtarimą sukėlė ir tai, kad mokslininkai rėmėsi tyrimo dalyvių pasakojimais, o jie galėjo būti ne visai tikslūs ir patikimi.
2009 metais Pietų Korėjos ir JAV mokslininkai ištyrė 23 mokslinius mobiliųjų telefonų ir onkologinių susirgimų ryšio tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 38 tūkstančiai žmonių, ir priėjo išvadą, kad jis išties įmanomas, bet vis dar reikia aiškesnių įrodymų ir tolesnio tyrimo.
Nepaisant visko, žiniasklaidoje paplitusi nuomonė, kad mobilūs telefonai išties kelia grėsmę mūsų sveikatai. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, „CBS News“, skelbia instrukcijas, kaip apsisaugoti (tai yra, laikyti mobiliuosius telefonus atokiau nuo savęs). Be to, sprendžiant iš kai kurių mokslininkų atsiliepimų apie šį Nacionalinės toksikologijos programos tyrimą, kurį straipsnyje cituoja „Vox“, mokslo bendruomenė į rezultatus sureagavo tuo pat metu ir rimtai, ir skeptiškai. Žiniasklaidai, keliančiai paniką visuomenėje, derėtų šiuo pavyzdžiu pasekti, apibendrina leidinys.
