Tyrime, paskelbtame moksliniame žurnale „Palaeontologia Electronica“, nurodoma, kad remiantis pastaraisiais metais gautais „trimis svarbiais duomenimis“, didžiausia žemėje kada nors gyvenusi ryklių rūšis – megalodonai (lot. Otodus megalodon) galėjo būti bent keliais metrais ilgesni, tad ir plonesni, nei manyta iki šiol.
Tyrimą atliko tarpinstitucinė ryklių ekspertų komanda, vadovaujama DePaulo universiteto Čikagoje paleobiologo Kenshu Shimados ir Kalifornijos universiteto Riversaide doktoranto Phillipu Sternesu.
Pirmoji dėlionės dalis buvo megalodono kraujo temperatūra – mokslininkai padarė išvadą, kad jis buvo šiltakraujis.
Kai kurie dabar egzistuojantys rykliai taip pat yra šiltakraujai, kaip ir didysis baltasis ryklys. Būtent šios rūšies kūno forma iki šiol visuomet buvo naudojamasi modeliuojant, kaip galėjo atrodyti megalodonai.
Tačiau tai – ne vienintelis šiltakraujis ryklys.
Nustatyta, kad planktonu besimaitinantys ir šiandien tebegyvenantys milžinrykliai (Cetorhinus maximus) taip pat yra šiltakraujai. Tiesa, jie yra lėti, vangiai plaukiojantys gyvūnai, o tai paprastai siejama su šaltakraujų ryklių savybėmis. Tai mokslininkams leido suprasti, kad buvimas šiltakrauju rykliu nebūtinai reiškia, jog megalodonas buvo greitas plaukikas, rašo „IFLScience“. Trečioji svarbi informacijos detalė buvo tai, kad, remiantis žvynų analize, nustatyta, jog megalodonas buvo lėtai plaukiojantis ryklys.
Tad du iš trijų faktų mokslininkus privertė suabejoti, ar didžiųjų baltųjų ryklių kūno forma iš tiesų yra tinkamas palyginimas megalodonui.
„Mūsų naujajame tyrime išryškėja dydžio įverčių neatitikimas ir pabrėžiami empiriniai fosilijų įrodymai – tai, kad megalodono individas negalėjo matuoti trumpesnis nei 11,1 metro, kai į šį matmenį net neįeina galvos ir uodegos ilgis. Todėl mūsų bendra išvada yra ta, kad megalodonas turėjo būti liekno kūno, palyginti su šiuolaikinio didžiojo baltojo ryklio kūno proporcijomis“, – „IFLScience“ nurodė tyrimui vadovavęs K.Shimada.
Kaip ir šiuolaikinių ryklių, megalodono skeletas turėjo būti sudarytas iš kremzlių. Jos nėra gerai išlikusios fosilijose, todėl daryti užtikrintas išvadas dėl jų išvaizdos yra sudėtinga užduotis.
„Mūsų tyrimas rodo, kad reikia mąstyti „nestandartiškai“, kai kalbama apie megalodono biologiją, o šiuolaikinis didysis baltasis ryklys nebūtinai gali būti geras šiuolaikinis analogas vertinant bent jau tam tikrus jo biologijos aspektus“, – kalbėdamas su „IFLScience“ apibendrino K.Shimada.
