Žinoma, šiek tiek šaržuojame, tačiau iš tiesų mokslininkai nutarė pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis ir ištirti, ar Lochneso ežere nėra neatrastų gyvūnų DNR, ir taip galbūt nustatyti, ar iš tiesų ežere egzistuoja gyvis, apie kurį po visą pasaulį sklinda legendos.
Tokį tikslą savo tyrimui užsibrėžė Naujosios Zelandijos Otago universiteto mokslininkas Neilas Gemmellis. Jis jau nuvyko į Škotiją ir paėmė Lochneso ežero vandens pavyzdžių.
„Daugiau nei tūkstantis žmonių sako, kad ežere matė pabaisą. Gal tikrai tame vandens telkinyje yra kažkas išskirtinio?“ – retoriškai klausė jis, mesdamas tyrimams skirtą penkių litrų talpos indą į Lochneso vandenį.
Šiek tiek juokaudamas mokslininkas sako stebėsiantis, ar vandenyje neaptiks nepažintų gyvūnų DNR pėdsakų.
Niekas neslepia, kad didžiausi šansai per tyrimą aptikti iki šiol nefiksuotų rūšių bakterijų, tačiau kartu esą gali paaiškėti, ar išties gali egzistuoti Lochneso pabaisa.
Vietos gyventojas Adrianas Shine'as sako, kad šis tyrimas padės geriau pažinti Lochneso vandenis.
„Jei aptiks ką nors kita, pabrėžiu žodį „jeigu“, tai išties gali padėti nustatyti, kokia gyvūnija slepiasi Lochnese“, – sakė jis.
Legendos apie tai, kad Lochneso ežere Škotijoje gyvena neįprastas akiai gyvis, sklinda per amžius. Žmonės pasakoja vandenyje matę į žirgą, dramblį ir dinozaurą panašų didžiulį gyvūną.
Seniausiai liudijimai apie šį padarą siekia šeštąjį amžių. Paskutinį kartą Lochneso pabaisa „pasirodė“ šiemet kovo 26 dieną. Ją mačiusi tvirtino pora iš JAV.
Pernai, vietinių gyventojų teigimu, užfiksuotas rekordinis žmonių, tariamai mačiusių pabaisą, skaičius – vienuolika.
Anksčiau mokslininkai jau yra bandę kitus būdus ežero gelmėms tirti.
