Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Mokslininkai stebėjo itin masyvios žvaigždės gimimą

Tarptautinė astronomų komanda stebėjo itin masyvios žvaigždės formavimosi procesą, kuris iki šiol tebevyksta 500 kartų už Saulę didesniame tamsių debesų branduolyje, nuo Žemės nutolusiame per 11 tūkst. šviesmečių, skelbiama oficialioje Europos pietų observatorijos svetainėje.
Vietą, kurioje gimsta itin masyvi žvaigždė, astronomai aptiko Normo žvaigždyne
Vietą, kurioje gimsta itin masyvi žvaigždė, astronomai aptiko Normo žvaigždyne / ESO.org nuotr.

Precedento neturintį astronominį įvykį tyrėjai regėjo naudodamiesi Čilėje įrengtu galingiausiu pasaulyje teleskopu ALMA (angl. Atacama Large Millimetre/submilimetre Array). Mokslininkai prognozuoja, kad iki šiol besiplečiančiame tamsiame dujų ir dulkių debesų masyve gimstanti žvaigždė taps šimtą kartu didesnė už Saulę.

Kosmoso vieta, kurioje šiuo metu formuojasi Paukščių tako žvaigždė-milžinė, mokslininkų buvo stebėta jau ankščiau, naudojantis NASA kosminių teleskopu „Spitzer“ bei Europos kosmoso agentūros kosmine observatorija „Herschel“. Tuomet užfiksuota, kad debesys yra sudaryti iš didelio tankio dujų ir dulkių. 

ESO.org nuotr./Dangaus skliaute žvaigždę gimdantis kosminių debesų masyvas yra didžiausias ir ryškiausias kada nors astronomų regėtas tokio tipo dangaus kūnas
ESO.org nuotr./Dangaus skliaute žvaigždę gimdantis kosminių debesų masyvas yra didžiausias ir ryškiausias kada nors astronomų regėtas tokio tipo dangaus kūnas

Tačiau astronomų komandai, vadovaujamai Nicolas Peretto iš Kardifo universiteto (Jungtinė Karalystė), apie kosminį debesį surinktų duomenų neužteko – jie nusprendė tą patį dangaus kūną patyrinėti naudojantis kitu, Žemėje įrengtu dangaus stebėjimo agregatu ALMA. Su pastaruoju įrankiu mokslininkai debesį galėjo tyrinėti itin dideliu detalumu, tad jie ėmė skaičiuoti debesyje esančių dulkių kiekį bei nustatinėti dujų judėjimo trajektoriją. Atlikdami šį darbą, tyrėjai netikėtai aptiko besiformuojančią milžinę.

„Nors mes tikėjomės, kad stebimas regionas yra tinkamas kandidatas tapti masyviu, žvaigždes formuojančiu debesiu, mes nesitikėjome jo centre rasti tokią masyvią embrioninę žvaigždę. Tikimasi, kad šis objektas suformuos daugiau kaip 100 kartų už Saulę didesnę žvaigždę. Tik viena iš 10 tūkst. visų Paukščių take esančių žvaigždžių pasiekia tokią masę“, – teigė N.Perreto.

Esama dviejų teorijų, kurios paaiškina masyviausių žvaigždžių atsiradimą. Viena iš jų teigia, kad kosminio debesies fragmentai suformuoja keletą nedidelių branduolių, kuriems susidūrus vienam su kitu susiformuoja žvaigždės. Pasak kitos, milžiniškos žvaigždės gimsta tada, kai iš vidaus ima irti visa debesies struktūra. Pastarojo proceso metu materija ima trauktis į debesies centrą, kuriame ir gimsta itin masyvios žvaigždės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais