Lapkričio 20 dieną recenzuojamame mokslo žurnale „Science Advances“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad greitieji testai, nors ir nėra tokie patikimi, kaip polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai, visuomenės sveikatos ekspertams suteiktų galimybę imtis tikslinių intervencijų, o ne valstybinio lygio karantino. Bet tam būtina sąlyga – testavimas turėtų būti masinis.
Greitieji testai nėra brangūs, jie rezultatus gali pateikti per kelias minutes, o ne per maždaug parą, kaip yra įprasta atliekant laboratorinį PGR testą. Ir jeigu per savaitę testavimas būtų atliktas pusei valstybės populiacijos, kurių testo rezultatai yra teigiami, galima būtų pasiekti milžinišką poveikį, tvirtina mokslininkai.
„Vadovaujantis mūsų atradimu, geriau naudoti mažesnio jautrumo testus, kurie rezultatą gali pateikti labai greitai, nei jautresnį testą, kuris rezultatus pateiktų rytoj“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Kolorado universiteto kompiuterių mokslo profesorius Danielis Larremore'as.
„Vietoj to, kad sakytume kiekvienam būti namie, tokiu būdu užsitikrinant, kad iš namų neišeina ir ligos neplatina sergantieji, galėtume izoliacijos nurodymus pateikti tik žmonėms, linkusiems užsikrėsti, kad visi likusieji galėtų gyventi įprastai“, – sakė profesorius.
Tyrimas, kurio pagrindą sudaro matematinis modeliavimas, rodo, kad greitaisiais testais kas tris dienas patikrinant tris ketvirčius miesto populiacijos per šešias savaites užsikrėtusiųjų kiekį galima sumažinti 88 procentais – pakankamai, kad epidemija būtų pristabdyta.
„Kalbama apie greituosius užkrečiamumo testus. Jie yra labai efektyvūs nustatant COVID-19 tuomet, kai žmonės gali platinti virusą“, – sakė tyrimo bendraautoris, Harvardo mokyklos epidemiologijos profesorius Michaelas Mina.
