Kembridžo universiteto mokslininkai melsvabakterių (dar vadinamų mėlynai žaliais dumbliais) koloniją uždarė metaliniame AA baterijos dydžio korpuse. Po to, kaip rašo „New Scientist“, įrenginys buvo paliktas ant palangės, kur fotosintezės metu dumbliai generavo nedidelė elektros srovę. Ja buvo maitinamas nedidelis ARM Cortex-M0+ lustas.
Ši sistema yra tik koncepcijos įrodymas, tačiau jos kūrėjai tikisi, kad dumbliais maitinami lustai galėtų būti naudojami būsimuose įrenginiuose. Jie teigia, kad dumblių naudojimas, palyginti su tradicinėmis baterijomis ar saulės energija, yra pranašesnis tuo, kad daro mažesnį poveikį aplinkai ir potencialiai galėtų užtikrinti nuolatinį energijos tiekimą.
„Augančiam daiktų internetui reikia vis daugiau energijos, ir mes manome, kad ji turės būti gaunama iš sistemų, galinčių gaminti energiją, o ne tik ją kaupti, kaip baterijos“, – pranešime spaudai sakė profesorius Christopheris Howe'as, vienas iš tyrimo autorių. „Mūsų fotosintetinis įrenginys neišsikrauna taip, kaip akumuliatorius, nes jis nuolat naudoja šviesą kaip energijos šaltinį.“
Dumbliais maitinamas ARM lustas buvo naudojamas labai paprastiems skaičiavimams atlikti, o per valandą jis sunaudodavo vos 0,3 mikrovato, praneša „New Scientist“. Jei įprastas stacionarus kompiuteris per valandą sunaudoja, tarkime, 100 vatų elektros energijos, jam paleisti reikėtų maždaug 333 000 000 dumblių „baterijų“.
Akivaizdu, kad projektą vykdantys mokslininkai turės išplėsti savo sprendimą, tačiau jie teigia, kad pagrindiniai dumblių energijos gamybos rezultatai yra džiuginantys. Jų naudojamų dumblių nereikėjo maitinti, jie visą reikiamą energiją gavo iš natūralios saulės šviesos, o naktį toliau gamino energiją iš per dieną sukaupto rezervo.
„Mus sužavėjo tai, kaip nuosekliai sistema veikė ilgą laiką – manėme, kad po kelių savaičių ji gali sustoti, bet ji tiesiog nenustojo veikti“, – pranešime spaudai sakė kitas tyrimo autorius, daktaras Paolo Bombelli.
6 mėnesius kompiuteris veikė be energijos tiekimo sutrikimų, o pasibaigus pusės metų eksperimentui, dumbliai ir toliau tiekė energiją.
Mokslininkai eksperimentavo kurdami panašų korpusą dumbliams iš tuščių plastikinių butelių. Taip veiksmingus prietaisus būtų galima pagaminti labai pigiai, o jų komercinis pritaikymas būtų įmanomas per penkerius metus. Jie taip pat rado kitų rūšių dumblių, kurie sukuria stipresnę elektros srovę, negu melsvabakterės.
