Betonas betonui nelygus. Modernūs betono mišiniai turi nemažai priedų, atliekančių skirtingas funkcijas. Kai kurie iš jų pagerina betono atsparumą aplinkos poveikiui, kiti – leidžia lieti betoną prie žemesnių temperatūrų. Mokslininkai jau kurį laiką ieško geriausio recepto, kuris leistų sukurti ilgaamžį betoną, kuris nesilptų dėl jame atsirandančių įtrūkimų.
Šįkart Valensijos mokslininkai į betono mišinį įterpė aliuminio oksido nanopluošto, celiuliozės nanokristalų ir kitų kristalinių priedų. Rezultatas – betonas, kuris yra 30 % tvirtesnis nei geriausi dabar komerciškai prieinami mišiniai. Įtrūkimai jame beveik nesiformuoja. O jei koks ir atsiranda, jis pradeda gyti pačioje pradžioje. Taip, supratote teisingai – įtrūkimai konstrukcijose, pagamintose iš šio betono, su laiku išnyksta.
Mokslininkai teigia, kad šis betonas puikiai tiktų konstrukcijoms, kurios patiria didesnes apkrovas ir kintančias sąlygas. Pavyzdžiui, statiniams prie jūrų, geoterminėms jėgainėms. Gyjantis betonas neišvengiamai būtų brangesnis, bet susitaikyti su didesniais kaštais padėtų tai, kad jam reikėtų mažiau priežiūros.
Naujo betono konstrukcijos jau stovi – pora Valensijoje, dar dvi Italijoje, po vieną Airijoje ir Maltoje. Mokslininkai tas konstrukcijas yra apkabinėję jutikliais, kurie realiu laiku stebi betono struktūros pokyčius. Problema ta, kad betonas ir taip yra labai ilgaamžis, todėl stebėti ir įvertinti jo pokyčius yra pakankamai sudėtinga. Tačiau tikėtina, kad jau visai greitai modernūs statiniai – ypač tiltai, prieplaukos ir pastatai atšiauriose pasaulio vietose – bus statomi iš gyjančio betono.
