Dabartinių ekranų problema ta, kad jie gaminami idžio alavo oksido (ITO) pagrindu. Daugiau nei 90 proc. ekranų rinkos priklauso nuo šios medžiagos. Ir ji nėra pigi. Per dešimtį metų ITO gamybos kaina labai svyravo, o dabar siekia 400 – 750 dolerių už kilogramą.
Mokslininkai sako, kad naujoji medžiaga leido pasiekti tokį pat optinį skaidrumą, laidumą ir gamybos efektyvumą, kaip ir ITO.
ITO šiuo metu sudaro iki 40 proc. išmanių telefonų ar planšečių kainos, ir, nors procesorių ir vidinės atminties komponentų kaina krenta, ekranų gamyboje naudojamos medžiagos kiša koją pigesniems įrenginiams.
Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai kūrė medžiagą, kuri pakeistų idžio alavo oksidą. Mokslininkai sako, kad naujoji medžiaga leido pasiekti tokį pat optinį skaidrumą, laidumą ir gamybos efektyvumą, kaip ir ITO. Medžiaga priklauso naujam medžiagų tipui – koreliuotam metalui.
Vadovaujami inžinieriaus Romano Engel-Herberto mokslininkai sukūrė dešimties nanometrų storio metalo juosteles, kurios išsiskiria unikalia molekuline struktūra.
Daugelyje metalų, tokių kaip aliuminis, varis, auksas ar sidabras, elektronai juda kaip dujų debesis, o koreliuotuose metaluose – kaip skystis, leisdami medžiagai keisti fazes, priklausomai nuo medžiagos panaudojimo.
„Mes stengėmės pagaminti skaidrius metalus pakeisdami efektyvią jų elektronų masę“ , – sakė R. Engelis-Herbertas. – Tai darome pasirinkdami medžiagas, kuriose elektrostatinė sąveika tarp negatyvaus krūvio elektronų yra labai didelė, palyginus su jų kinetine energija. Dėl stipraus elektronų koreliacijos efekto, elektronai „jaučia“ vienas kitą ir juda kaip skystis, o ne kaip nesąveikaujančių dalelių dujos.“
„Nature Materials“ publikuotame tyrime mokslininkai aprašo, kaip medžiaga išlaiko laidumą keičiantis jos fazėms, kai medžiagą veikia šviesa.
Didelis naujų medžiagų – stoncio ar kalcio vanadato, privalumas tas, kad jos gali būti pagamintas gerokai pigiau.
