„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Mokslininkai sukūrė pusiau gyvas „kiborgų“ ląsteles

Naudodami sudėtingą cheminį procesą mokslininkai laboratorijoje sukūrė universalias sintetines „kiborgų“ ląsteles. Jos pasižymi daugeliu gyvoms ląstelėms būdingų savybių, tačiau neturi gebėjimo dalytis ir augti.
Vėžio ląstelė
Vėžio ląstelė / „Scanpix“ nuotr.

Tai, kad ląstelės nesidaugina, yra labai svarbu. Kad dirbtinės ląstelės būtų naudingos, jas reikia kruopščiai kontroliuoti, o tai neįmanoma taip lengvai padaryti, jei jos dauginasi taip pat, kaip ir tikros ląstelės.

Mokslininkai, sukūrę naująjį projektą, mano, kad šie kiborgai galėtų būti labai įvairiai pritaikomi – nuo tokių ligų, kaip vėžys, gydymo gerinimo iki taršos valymo naudojant tikslingus cheminius procesus, rašo „Science Alert“.

„Ląstelės kiborgės yra programuojamos, nesidalija, išsaugo esmines ląstelių veiklas“, – sakė biomedicinos inžinierius Cheemengas Tanas iš Kalifornijos universiteto.

Ląstelių inžinerija šiuo metu grindžiama dviem pagrindiniais metodais: genetiškai pertvarkant esamas ląsteles, kad jos įgytų naujų funkcijų (būtų lankstesnės, bet taip pat galėtų daugintis), ir kuriant sintetines ląsteles nuo nulio (kurios negali daugintis, bet turi ribotas biologines funkcijas).

Šios ląstelės-kiborgai yra naujos, trečiosios strategijos rezultatas. Tyrėjai kaip pagrindą paėmė bakterijų ląsteles ir pridėjo dirbtinio polimero elementų. Į ląstelės vidų patekęs polimeras buvo veikiamas ultravioletiniais spinduliais, kad būtų sukurtas hidrogelinis matricos darinys.

Galutinį rezultatą galima pavadinti ląstele-kiborgu – bakterijos vis dar gali atlikti daugumą biologinių veiksmų, įskaitant medžiagų apykaitą, judėjimą ir baltymų gamybą, tačiau nebegali dalytis ir augti, rašo „New Atlas“

Nors šios kiborgų ląstelės išlaikė didžiąją dalį įprastų biologinių funkcijų, jos pasirodė esančios atsparesnės tokiems veiksniams kaip aukštas pH ir antibiotikų poveikis, t. y. veiksniams, dėl kurių įprastos ląstelės žūsta.

Laboratoriniai audinių mėginių tyrimai parodė, kad naujai sukurtos ląstelės galėjo pažeisti vėžines ląsteles, o tai rodo šių modifikuotų biologinių statybinių blokų potencialą tolimesniam sveikatos gydymui – vieną dieną jos galėtų būti naudojamos tam, kad „nuneštų“ vaistus į labai konkrečias kūno dalis.

Tai dar tolimas kelias, kad ir kokie daug žadantys būtų šie pirmieji rezultatai. Komanda planuoja ir toliau tirti kiborgų ląsteles, ieškodama būdų, kaip geriau jas valdyti, išbandyti kitas polimerines medžiagas ir galimus jų pritaikymo būdus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų