Kaip ir absoliučią daugumą organizmo struktūrų, kaulą sudaro ląstelės ir tarpląstelinė medžiaga. Šios medžiagos kauliniame audinyje yra ne tik labai daug, bet ji persunkta mineralinių druskų bei gausių jungiamojo audinio skaidulų ir yra labai kieta, o tai trukdo mokslininkams stebėti kaulų ląstelių veiklos ypatybes, ar pokyčius, vykstančius kaulų ligų, kaip antai osteoporozė, metu.
Ligšioliniai metodai taip pat tam nebuvo palankūs. Juos net galima pavadinti stebėtinai destruktyviais. Vienas iš jų: susmulkinti tam tikrą kaulo fragmentą. Tai geras būdas suskaičiuoti ląstelėms, įvertinti jų proliferacijos laipsnį ar pokyčius, tačiau tampa visai neaišku kokia prieš tai buvo ląstelių lokalizacija. Kitas būdas – atriekti plonesnį už popieriaus lapą kaulo sluoksnį ir nudažius specialiais dažais tirti mikroskopiškai. Tačiau ir šis būdas turi trūkumą – jis leidžia pamatyti tik mažytės kaulo dalies, iš kurios ir buvo paimtas mėginys vaizdą, o ne didelį ir išsamų viso kaulo paveikslą.
Tačiau naujas metodas – kaulo nuskaidrinimas, neturi nė vieno iš šių trūkumų.
Kaulas tampa skaidrus pritaikius patobulintą technologiją skirtą minkštųjų audinių skaidrinimui.
Kaulas tampa skaidrus pritaikius patobulintą technologiją skirtą minkštųjų audinių skaidrinimui. Taikant šį metodą, iš kaulo pašalinamos kalcio druskos pakeičiant jas specialiu geliu, palaikančiu kaulo trimatę struktūrą. Taip pat pašalinami riebalai ir kraujo forminiai elementai.
Skaidrinimo procesas užtrunka 28 dienas. Praėjus šiam laikui, kaulas tampa lankstus tarsi kremzlė, tačiau visų svarbiausia – permatomas.
Būtent ši savybė mokslininkams padės daugiau sužinoti apie kaulų senėjimo procesus, kaulų navikų formavimąsi, kai kurių kaulų ligų specifines ypatybes, gijimo procesų eigą ir kt.
Vos tik sukurtas, metodas netrukus buvo pritaikytas. Pirmojo eksperimento metu buvo stebima kaip specifiniai antikūnai blokuoja baltymą sklerostiną, kuris pasižymi antianaboliniu efektu ir slopina kaulo darinių formavimąsi. Tą kartą pirmąsyk realiu laiku buvo stebimas kaulinio audinio tankio didėjimas ir ląstelių regeneraciniai procesai.
Plačiau su tyrimu ir jo rezultatais galite susipažinti originalioje publikacijoje žurnale Science.
