Pastaraisiais dešimtmečiais Žemės sukimosi aplink savo ašį greitis, kuris lemia paros ilgį, didėjo. Dėl šios tendencijos mūsų paros trumpėjo – iš tiesų 2022 m. birželį buvo užfiksuotas trumpiausios paros rekordas per pastarąjį pusšimtį metų.
Tačiau, nepaisant šio rekordo, nuo 2020 m. paros vėl ėmė ilgėti, o priežastis kol kas lieka paslaptimi.
Ilgėjančios ir trumpėjančios paros
Nors mūsų telefonuose esantys laikrodžiai rodo, kad para trunka lygiai 24 valandas, tikrasis laikas, per kurį Žemė apsisuka vieną kartą, šiek tiek skiriasi, rašo „Science Alert“.
Per milijonus metų Žemės sukimasis sulėtėjo dėl trinties efektų, susijusių su Mėnulio sukeliamais potvyniais ir atoslūgiais. Šis procesas kiekvieną šimtmetį padidina kiekvienos paros ilgį maždaug 2,3 milisekundės. Prieš kelis milijardus metų Žemės diena trukdavo tik apie 19 valandų.
Pastaruosius 20 tūkst. metų Žemės sukimąsi spartino kitas procesas, veikiantis priešinga kryptimi. Pasibaigus paskutiniam ledynmečiui, tirpstant poliariniams ledo sluoksniams sumažėjo paviršiaus slėgis ir Žemės mantija ėmė nuosekliai judėti ašigalių link.
Kaip baleto šokėjas sukasi greičiau, kai priartina rankas prie kūno – ašies, aplink kurią sukasi, taip ir mūsų planetos sukimosi greitis padidėja, kai ši mantijos masė priartėja prie Žemės ašies. Dėl šio proceso kiekviena para sutrumpėja maždaug 0,6 milisekundės per šimtmetį.
Dideli žemės drebėjimai taip pat gali pakeisti paros ilgį, nors paprastai jų įtaka būna labai menka.
Pavyzdžiui, manoma, kad 2011 m. Japonijoje įvykęs didysis Thohoku žemės drebėjimas, kurio stiprumas siekė 8,9 balo, pagreitino Žemės sukimąsi palyginti nedideliu 1,8 mikrosekundės greičiu.
Be šių didelio masto pokyčių, trumpesniais laikotarpiais oras ir klimatas taip pat daro svarbų poveikį Žemės sukimosi greičiui, sukeldami svyravimus abiem kryptimis.
Dviejų savaičių ir mėnesio potvynių ir atoslūgių ciklai perkelia masę aplink planetą, dėl to paros ilgis abiem kryptimis keičiasi iki milisekundės.
Kas vyksta?
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio, kai aplink planetą esančių radijo teleskopų operatoriai pradėjo kurti metodus, leidžiančius vienu metu stebėti kosminius objektus, pavyzdžiui, kvazarus, turime labai tikslius Žemės sukimosi greičio skaičiavimus.
Duomenys rodo, kad nors trumpiausia Žemės para buvo 2022 m. birželio 29 d. vis dėlto, panašu, kad nuo 2020 m. ilgalaikė trajektorija pasikeitė iš trumpėjimo į ilgėjimą.
Kaip rašo „Science Alert“, mokslininkai spėja, kad šis neseniai įvykęs paslaptingas planetos sukimosi greičio pokytis susijęs su reiškiniu, vadinamu „Čandlerio svyravimu“ – nedideliu Žemės sukimosi ašies nuokrypiu, kurio periodas yra maždaug 430 dienų.
Kitas spėjimas – tai gali būti ilgalaikis potvynių rezultatas, veikiantis lygiagrečiai su kitais periodiniais procesais, dėl kurio laikinai pasikeitė Žemės sukimosi greitis.