Šios naujos danų teorijos esmė yra tokia: anksčiau ar vėliau radikalus visų visatos jėgų pasikeitimas padarys taip, kad kiekviena dalelė pasidarys ypatingai masyvi. Viskas – kiekviena smiltelė, kiekviena planeta ar galaktika – pasidarys milijardus kartų masyvesni nei yra dabar.
Pagal šią teoriją, naujasis svoris sutrauks visą medžiagą į mažą, superkarštą ir supersunkų medžiagos rutulį, o dabartinė visata nustos egzistavusi. Šis negailestingas procesas vadinamas būsenos kitimu (angl. – phase transition) ir iš esmės panašus į tai, kas vyksta, kai, pavyzdžiui, vanduo virsta į garą arba įkaitintas magnetas netenka magnetiškumo.
Pagal Higso teoriją, tokio pobūdžio būsenos kitimas įvyko ir po Didžiojo sprogimo praėjus vienai dešimtajai milijardosios sekundės dalies – tada susikūrusiame erdvėlaikyje įvyko visatos jėgų pasikeitimas. Jo metu tuščia erdvė buvo užpildyta neregima substancija, kuri dabar vadinama Higso lauku. Kai kurios elementariosios dalelės su tuo lauku sąveikauja ir įgauna energijos. Tokia vidinė energija žinoma kaip dalelės masė.
Pietų Danijos universiteto tyrėjai operuodami matematinėmis lygtimis atrado, kad Higso laukas gali būti dviejų būsenų (kaip, pavyzdžiui, medžiaga gali būti skysta arba kieta). Antrojo būvio Higso laukas yra milijardus kartų tankesnis už tą, kurį mokslininkams jau pavyko ištyrinėti.
Jei toks hipertankus Higso lauko būvis iš tiesų egzistuoja, tada tam tikroje visatos vietoje bet kuriuo metu gali susidaryti tokios būsenos Higso lauko „burbulas“ – panašus į tokį, koks atsiranda vandenyje jam užvirus. Toks burbulas pradėtų plėstis šviesos greičiu, persmelktų visą visatą ir Higso laukui suteiktų kitą būvį. Elementariosios dalelės tokiame burbule susibėgtų į supermasyvius centrus.
„Tokį būsenos kitimą numato daugelis teorijų ir skaičiavimų, – pažymi Pietų Danijos universiteto doktorantas Jensas Krogas (Jens Krog). – Tačiau ankstesniuose skaičiavimuose būta tam tikrų netikslumų. Mes atlikome kur kas preciziškesnius skaičiavimus ir pastebėjome du dalykus: a) taip, visata, ko gero, iš tikrųjų susitrauks ir b) toks visatos kolapsas tikėtinas dar labiau, nei numatė ankstesnės teorijos.“
„Būsenos kitimas prasidės kažkurioje visatos vietoje ir iš ten sklis visomis kryptimis per visą visatą, – tęsia danų mokslininkas. – Kas žino, galbūt šis kolapsas jau yra prasidėjęs ar prasideda kaip tik šiuo momentu. O gal prasidės po kelių milijardų metų. Šito mes nežinome.“
Tyrėjai analizavo tris būsenos kitimą charakterizuojančias matematines lygtis ir pademonstravo, kaip tos lygtys sąveikauja tarpusavyje. Nors naujieji skaičiavimai numato, kad visatos susitraukimas yra tikėtinas labiau, nei buvo manoma anksčiau, gali būti ir taip, kad to išvis nebus.
Kad įvyktų būsenos kitimas, būtina, kad visata susidarytų tik iš dabar mums žinomų dalelių (įskaitant ir Higso bozoną). Jei visatą sudaro dar ir kažkokios neatrastos dalelės, visas kolapso prognozės pagrindas pasirodytų esąs neteisingas.
Pagal šią teoriją, naujasis svoris sutrauks visą medžiagą į mažą, superkarštą ir supersunkų medžiagos rutulį, o dabartinė visata nustos egzistavusi. Šis negailestingas procesas vadinamas būsenos kitimu (angl. – phase transition) ir iš esmės panašus į tai, kas vyksta, kai, pavyzdžiui, vanduo virsta į garą arba įkaitintas magnetas netenka magnetiškumo.
Pagal Higso teoriją, tokio pobūdžio būsenos kitimas įvyko ir po Didžiojo sprogimo praėjus vienai dešimtajai milijardosios sekundės dalies – tada susikūrusiame erdvėlaikyje įvyko visatos jėgų pasikeitimas. Jo metu tuščia erdvė buvo užpildyta neregima substancija, kuri dabar vadinama Higso lauku. Kai kurios elementariosios dalelės su tuo lauku sąveikauja ir įgauna energijos. Tokia vidinė energija žinoma kaip dalelės masė.
Pietų Danijos universiteto tyrėjai operuodami matematinėmis lygtimis atrado, kad Higso laukas gali būti dviejų būsenų (kaip, pavyzdžiui, medžiaga gali būti skysta arba kieta). Antrojo būvio Higso laukas yra milijardus kartų tankesnis už tą, kurį mokslininkams jau pavyko ištyrinėti.
Jei toks hipertankus Higso lauko būvis iš tiesų egzistuoja, tada tam tikroje visatos vietoje bet kuriuo metu gali susidaryti tokios būsenos Higso lauko „burbulas“ – panašus į tokį, koks atsiranda vandenyje jam užvirus. Toks burbulas pradėtų plėstis šviesos greičiu, persmelktų visą visatą ir Higso laukui suteiktų kitą būvį. Elementariosios dalelės tokiame burbule susibėgtų į supermasyvius centrus.
„Tokį būsenos kitimą numato daugelis teorijų ir skaičiavimų, – pažymi Pietų Danijos universiteto doktorantas Jensas Krogas (Jens Krog). – Tačiau ankstesniuose skaičiavimuose būta tam tikrų netikslumų. Mes atlikome kur kas preciziškesnius skaičiavimus ir pastebėjome du dalykus: a) taip, visata, ko gero, iš tikrųjų susitrauks ir b) toks visatos kolapsas tikėtinas dar labiau, nei numatė ankstesnės teorijos.“
„Būsenos kitimas prasidės kažkurioje visatos vietoje ir iš ten sklis visomis kryptimis per visą visatą, – tęsia danų mokslininkas. – Kas žino, galbūt šis kolapsas jau yra prasidėjęs ar prasideda kaip tik šiuo momentu. O gal prasidės po kelių milijardų metų. Šito mes nežinome.“
Tyrėjai analizavo tris būsenos kitimą charakterizuojančias matematines lygtis ir pademonstravo, kaip tos lygtys sąveikauja tarpusavyje. Nors naujieji skaičiavimai numato, kad visatos susitraukimas yra tikėtinas labiau, nei buvo manoma anksčiau, gali būti ir taip, kad to išvis nebus.
Kad įvyktų būsenos kitimas, būtina, kad visata susidarytų tik iš dabar mums žinomų dalelių (įskaitant ir Higso bozoną). Jei visatą sudaro dar ir kažkokios neatrastos dalelės, visas kolapso prognozės pagrindas pasirodytų esąs neteisingas.
