Klaipėdos universiteto docentė, Sveikatos mokslų fakulteto mokslų daktarė Aelita Skarbalienė sako, kad mintis imtis ozono tyrimų ir pradėti gilintis į šios medžiagos panaudojimo galimybes kilo metų pradžioje, stebint COVID-19 krizę. Pasak mokslininkės, vienas pagrindinių jos siekių moksle – rasti skirtingų mokslo krypčių tarpdisciplininį požiūrių suderinimą. Todėl pati savo veikloje labiau gilindamasi į psichologines būsenas, prie ozono temos nagrinėjimo pakvietė prisijungti kolegas iš kitų mokslo sričių.
„Su kolegomis fizikais, chemikais, gydytojais pradėjome ieškoti, kas gali visapusiškai padėti žmonėms suderinti tiek fizinius, tiek psichologinius saugumo aspektus pandemijos metu. Kodėl čia miniu psichologiją? Nes COVID-19 krizė Lietuvoje ir visame pasaulyje turėjo ne tik fizinį, bet ir labai stiprų psichologinį poveikį – visas mūsų gyvenimo sritis persmelkė baimė: nebesijautėme saugūs nei namuose, nei darbe, nei parduotuvėje ar bet kurioje viešojoje erdvėje. Svarstydami efektyviausius oro kokybės gerinimo ir dezinfekcijos sprendimus, priėjome prie ozono idėjos, kuri toli gražu nėra nauja: nors ši medžiaga nedaug tirta Lietuvoje, bet jau esama ir kasdien vis gausėja įrodymų, kad ji gali būti efektyvi užtikrinant tiek fizinių būklių saugumą, tiek padedant žmonėms jaustis ramiau,“ – apie tyrimą inspiravusią pradžią pasakoja dr. A.Skarbalienė.
Infekcijos ilgiau išlieka užterštame ore
Ozonas – tai triatomė deguonies forma (O3), galinga oksidacinė mikrobicidinė medžiaga, dažniausiai naudojama farmacijos ir maisto pramonėje, vandens valymui, taip pat patogeninės floros aplinkos kontrolei. Iki šiol pasaulyje atlikti tyriai rodo, kad ozonas efektyvus saugant nuo virusų, grybelių, pelėsių, pesticidų, sunkiųjų metalų, nitratų, nitritų ir kitų potencialiai kenksmingų medžiagų. Tad nenuostabu, kad intensyviai ieškoma naujų ozono technologijų panaudojimo sprendimų, tačiau kol kas didžioji dauguma tyrimų analizuoja ir aprašo vandens bei nuotekų sistemų, o ne oro valymą. Todėl Klaipėdos universitete buvo pradėtas projektas, tiriantis ozono dujų poveikį ozonuojant orą bei vandenį ir įvertinant mikrobiologinius paviršių tyrimus bendrojo naudojimo patalpose, mikrobiologinius tiriamųjų rankų paviršius bei liečiamo kūno paviršius. Tikimasi, kad tyrimo duomenys suteiks reikšmingų įžvalgų efektyviam bei saugiam šios medžiagos panaudojimui.
„Savo tyrime visų pirma akcentuojame, kad vienas svarbiausių ozono efektų yra oro kokybės gerinimas. Remiamės esamais pasaulio tyrimais, kurie sako, kad bet kokia oru plintanti bakterija ar virusas išlieka ilgiau, jei oro kokybė yra prasta. Štai Italijoje atlikti tyrimai rodo, kad to paties COVID-19 viruso paplitimas buvo žymiai didesnis tuose regionuose, kurie pasižymėjo didesniu oro užterštumu. Ir atvirkščiai, kuo grynesnis oras, tuo virusas turi mažiau galimybės „kabėti ore“ ir tuo žmonėms mažesnė tikimybė jį įkvėpti. Negana to, ozonas ne tik valo orą, bet ir gali įsiskverbti į viruso molekulę ir ją suardyti – taigi pasižymi dvigubu poveikiu,“ – sako ozono tyrimui vadovaujanti mokslininkė.
Susidomėjimas ozonu išaugo visame pasaulyje
A.Skarbalienė pastebi, kad užgriuvus pandemijai ozono tyrimai suaktyvėjo visame pasaulyje: imta nuosekliai analizuoti, kokį poveikį ši medžiaga turi žmogui, aplinkai, suaugusiam, vaikui, sergantiesiems vienomis ar kitomis ligomis. Tyrimai atnešė ir didelį postūmį šios medžiagos panaudojimui sveikatinimo srityje: jei iki tol daugiau buvo tirtas ozono panaudojimas aukštomis koncentracijomis, tai dabartinis laikotarpis parodė, kad reikia atrasti tokius ozonavimo sprendimus, kurie būtų ne tik veiksmingi, bet ir saugūs žmogui, naudojant jį žemesnėmis koncentracijomis įvairiose gyvenamose / darbo patalpose.
Analizuojamos ir skirtingos ozono pritaikymo formos: aiškinamasi, kaip jis gali padėti žmogui ne tik ore, bet ir ozonuojant vandenį, aliejus.
„Smagu matyti, kad mes, Lietuvoje dirbantys mokslininkai, einame koja kojon su tais tyrimais, kurie atliekami pasaulyje: kasdien gauname kolegų iš užsienio universitetų rezultatus, galime juos lyginti su savaisiais, ir pastebime, kad visur efektas yra geras,“ – sako dr. A.Skarbalienė.
Tyrimai sklaido baimes
Psichologines būkles analizuojanti mokslininkė neabejoja, kad tyrimai padės brėžti labai aiškias saugaus ozono naudojimo gaires: „Tyrimai duoda atsakymus į klausimus ir pildo spragas žinojime, o kartu sklaido baimes. Esu įsitikinusi, kad atsiradus daugiau tyrimų, pagrindžiančių saugų ozono naudojimą, atsiras ir daugiau jo panaudojimo idėjų, prietaisų, variantų, kaip šią medžiagą įdarbinti mūsų aplinkose. Dar ir dabar stinga informacijos, kaip ir kokiose srityse gali padėti mažomis koncentracijomis naudojamas ozonas. Iki šiol pasaulyje ir Lietuvoje daugiausiai tyrimų buvo atlikta su pramoniniu ozono panaudojimu. Bet pramonė yra pramonė – atlikti valymą gamykloje ar praplauti žemės ūkio produkciją ozonuotu vandeniu yra viena, bet atnešti ozonavimo technologijas iki žmogaus, kad jas būtų galima saugiau naudoti kasdien – visai kitas kita. Todėl labai svarbu, kad tokiam ozonavimui naudojama įranga būtų sertifikuota, kokybiška ir saugi“.
Jausdamas paklausą, verslas eina autorizuotų sprendimų link
Išmanias valymo ozonu ir aktyvinta anglimi technologijas bei įrangos priežiūros paslaugas teikiančios kompanijos UAB „AirPLUS1 Lituanica“ vadovas Vaidotas Girdvainis sako, kad nors nuo pandemijos pradžios gerokai išaugo susidomėjusiųjų ozonu valomo oro technologijomis, vis dėlto pagrindine įmonės veikla kol kas išlieka pramonės ir gamybos įmonių kvapų kontrolės bei vandens ozonavimo sprendimai.
„Ozono panaudojimas nedidelėmis koncentracijomis oro kokybei gerinti pasaulyje jau seniai nėra naujiena – štai, pavyzdžiui, šią technologiją sėkmingai pritaikė vienas moderniausių Dubajaus oro uostas, minimas kaip didžiausius keleivių srautus sutraukiantis uostas pasaulyje. Tad nenuostabu, kad dar pavasarį ir mes pajutome didelį susidomėjimą ir užklausų srautą. Todėl žingsnis po žingsnio einame autorizuotų oro ozonavimo sprendimų link. Vis dėlto šiuo metu pagrindine mūsų įmonės veikla Lietuvoje išlieka vandens dezinfekavimas ozonu, žemės ūkio produkcijos apsauga ir kvapų naikinimas bei kontrolė pramonės, vandenvalos ir pan. įmonėse“ – sako vadovas.
Pasak V.Girdvainio, infekcijų naikinimo ozonu tema niekur nedingo ir išlieka aktuali tiek visuomeninės paskirties erdves valdančioms kompanijoms, tiek darbuotojų saugumą darbo vietoje siekiantiems užtikrinti darbdaviams, todėl įmonė šiuo metu atlieka reikiamas standartines procedūras, kad ozono panaudojimas oro švarinimui taptų autorizuotu sprendimu ir tikisi per artimiausius keletą mėnesių jas užbaigti – kad rinką galėtų pasiekti ne tik saugūs, bet ir autorizuoti ozono koncentraciją ore palaikantys bei orą valantys sprendimai.
