Šią savaitę astronomai paskelbė užfiksavę šviesiausią žinomą tokį sprogimą. Supernova, vadinama „ASASSN-15lh“ – dvigubai galingesnė nei iki šiol žinotas didžiausias sprogimas. Taip pat – 200 kartų galingesnė už tipinę supernovą, 570 milijardų kartų ryškesnę už Saulę ir ryškiausiu metu buvo maždaug 50 kartų ryškesnė už visą Paukščių tako galaktiką, rašo VOX.
Ši supernova pastebėta ne mūsų galaktikoje, o esančioje labai toli nuo mūsų (tikslus atstumas nėra žinomas). Supernova praėjusią vasarą pastebėta su „All Sky Automated Survey for SuperNovae (ASAS-SN)“ teleskopais.
Menininko pateiktoje vizualizacijoje (pagr. nuotrauka viršuje) – kaip ši supernova būtų matoma iš planetos, esančios už 10 tūkst. šviesmečių nuo sprogimo. Visatos mastais toks atstumas nėra didelis. Iš tokios vietos „ASASSN-15lh“ būtų ryškiausias objektas danguje.
Apačioje pateiktose nuotraukose – kaip supernova atrodo iš Žemės. Kairėje – galaktikos nuotrauka 2014 m., prieš supernovą. Dešinėje – po.
Nors skirtumas nuotraukose paprastiems žmonėms gali atrodyti menkas, mokslininkai jose gali ištirti šviesos ir radiacijos bangų pokyčius bei nustatyti, kad supernova atsirado, ir daryti prielaidas, kokie elementai sprogo jos šerdyje.
Grafike galite matyti, kaip „ASASSN-15lh“ šviesumas skiriasi nuo Paukščių tako ir nuo įprastos supernovos. Iki šiol šviesiausia žinoma buvo „ipTf13ajg“.
„Science“ žurnale astronomai rašo, kad kol kas nėra žinomas „ASASSN-15lh“ galios šaltinis. Į šį klausimą šiemet mėgins atsakyti „Hubble“ kosminis teleskopas.
VOX rašo, kad galimybė pamatyti supernovos įrodymus yra neįtikėtinai nuostabu. Supernovos šviesa keliauja milijonus metų, kol pasiekia žmonių teleskopus. Tą galime palyginti su cunamiu, kuriam persiristi per vandenyną reikėtų milijono metų. Mes matytume bangą, tačiau galėtume tik spėlioti, koks kataklizmas ją sukėlė.
Taip yra ir su supernova – kai ji pamatoma danguje, iš tikrųjų yra matomas įvykis, nutikęs dar prieš atsirandant žmonijai.
