„Tradiciškai mus mokė, kad Žemę sudaro keturi pagrindiniai sluoksniai: pluta, mantija, išorinis branduolys ir vidinis branduolys“, – 2021 m. paaiškino Australijos nacionalinio universiteto geofizikė Joanne Stephenson.
Mūsų žinios apie tai, kas slypi po Žemės pluta, daugiausia buvo gautos iš to, ką atskleidė ugnikalniai ir seisminės bangos.
Remdamiesi šiais netiesioginiais stebėjimais, mokslininkai apskaičiavo, kad deginančiai karštas vidinis branduolys, kurio temperatūra viršija 5000 laipsnių Celsijaus, sudaro tik 1 proc. viso Žemės tūrio.
Tačiau prieš kelerius metus J.Stephenson su kolegomis rado įrodymų, kad vidinį Žemės branduolį iš tikrųjų gali sudaryti du skirtingi sluoksniai.
„Tai labai įdomu ir gali reikšti, kad teks iš naujo rašyti vadovėlius“ – aiškino mokslininkė.
Mokslininkų komanda, naudodama paieškos algoritmą, peržiūrėjo ir sulygino tūkstančius vidinio branduolio modelių su Tarptautinio seismologijos centro surinktais duomenimis apie tai, kiek laiko seisminės bangos keliauja per Žemę.
Komanda išnagrinėjo kai kuriuos vidinio branduolio anizotropijos modelius – kaip jo medžiagos sudėties skirtumai keičia seisminių bangų savybes.
Vieni modeliai rodo, kad vidinio branduolio medžiaga greičiau nukreipia seismines bangas lygiagrečiai ekvatoriui, o kiti – kad medžiagų mišinys leidžia greitesnes bangas nukreipti lygiagrečiai Žemės sukimosi ašiai.
„Radome įrodymų, kurie gali rodyti geležies struktūros pasikeitimą, o tai leidžia manyti, kad galbūt Žemės istorijoje įvyko du atskiri atšalimo įvykiai“, – sakė J.Stephenson.
Užuominų, kad vidinį branduolį sudarantys geležies kristalai turi skirtingą struktūrinį išsidėstymą, buvo ir anksčiau.
Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Geophysical Research“.
