Premijos – naujiems darbams
Lietuvos mokslininkai yra pasiekę ypatingų aukštumų. Mūsų šalies vardą pasaulyje pastaruoju metu išgarsino ir Vilniaus universiteto (VU) profesoriai Virginijus Šikšnys bei Sauliui Klimašauskas.
Pernai prof. V. Šikšniui Harvardo universiteto (JAV) Medicinos mokykloje oficialiai buvo įteikta elitinė „Warren Alpert“ fondo premija už reikšmingą indėlį į bakterijų CRISPR antivirusinės apsaugos sistemos pažinimą.
Šiemet VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto prof. S. Klimašauskui Europos mokslo taryba paskyrė prestižinę, 2,5 mln. eurų dotaciją (angl. European Research Council Advanced Grant). Tai pirmas kartas, kai Lietuva gavo tokį įvertinimą.
Europos mokslo tarybos dotacijos yra solidžiausias ir Europos mokslo bendruomenėje pripažįstamas įvertinimas. Šie laimėjimai svarbūs ne tik mokslininkams, bet ir visai Lietuvai – šalia stiprių mokslininkų buriasi tyrėjų grupės, toliau vystančios pasaulinio lygio tyrimus. Taip formuojamas mokslo proveržis.
Prof. V. Šikšnys – VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vedėjas. Tai – žmogus, suvokęs, kaip galima redaguoti klaidas, atsiradusias DNR molekulėje – kaip galima iš molekulės „iškirpti“ paveldėtus netikusius genus ir, ištaisius klaidas, užkirsti kelią ypač sunkioms ligoms. Šis išradimas prof. V. Šikšniui atvėrė duris į prestižinę Europos molekulinės biologijos organizaciją.
Prof. S. Klimašausko – VU Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimų skyriaus vedėjo – vykdomas tarpdisciplininis tyrimas jungia chemiją, biologiją ir epigeniką.
Suteiktos dotacijos
Ir prof. V. Šikšnys, ir prof. S. Klimašauskas – vieni iškiliausių pastarųjų metų Lietuvos mokslininkų, kurie, atlikdami tyrimus, naudojosi ir 2007-2013 metų ES fondų parama, teikta pagal Lietuvos mokslo tarybos administruotą Visuotinės dotacijos priemonę.
Ši priemonė suteikė galimybę per šešerius metus finansuoti 106-is aukšto lygio Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektus. Šių projektų dėka nemaža dalis mokslo publikacijų paskelbtos aukšto lygio mokslo žurnaluose.
Pagal minėtą priemonę teikta Europos Sąjungos parama naudojosi mokslininkai, atliekantys tyrimus įvairiose mokslo srityse, bei tose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, kuriose jiems buvo paranku įgyvendinti savo projektus.
Skiriamos investicijos
2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijomis planuojamas investicijų, skirtų mokslo bendruomenei, tęstinumas. Tačiau šiuo periodu svarbu ne „sustiprinti“ mokslininkų bendruomenę, o suteikti jiems galimybę pasiekti tarptautinį lygmenį ir užtikrinti Lietuvos mokslo proveržį. Šiam tikslui pasiekti Lietuvos mokslo taryba skelbia pirmąjį kvietimą teikti paraiškas aukšto lygio MTEP projektams finansuoti.
„Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus“ veiklai lėšų bus skirta pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Šios priemonės tikslas – suteikti mokslininkams finansinę galimybę, kad jie galėtų įgyti kuo daugiau žinių ir kelti kvalifikaciją – vykdyti nepriklausomus aukšto lygio mokslinius tyrimus.
Tai – tyrimai, kurių rezultatai pripažįstami, publikuojami ir cituojami tarptautiniuose recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose.
Pirmojo kvietimo projektams įgyvendinti numatyta apie 21,6 mln. eurų.
Laukiama proveržio
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko prof. Dainiaus Haroldo Paužos, dabartiniu Europos Sąjungos fondų investicijų periodu Lietuvos mokslo taryba skirs išskirtinį dėmesį studentų, jaunųjų tyrėjų ir patyrusių mokslininkų gebėjimams bei kompetencijai ugdyti. Jo nuomone, tiriamoji veikla padės pasiekti mokslo sistemos proveržio.
„Tai padaryti įmanoma, suteikus galimybę mokslininkams dalyvauti projektuose – investicijas tikslingai nukreipiant į praktinę mokslinę veiklą. Sukaupta patirtis liudija, kad projektų rezultatai sudaro sąlygas mokslininkams lygiomis teisėmis dalyvauti tarptautiniuose konkursuose ar dirbti išvien su kitų šalių mokslininkais“, – sakė prof. D. H. Pauža.
Pretendentai finansavimui
Europos Sąjungos fondų investicijomis siekiama proveržio ir Lietuvos mokslininkų darbų tarptautiškumo.
Tad pagal veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ finansavimo gali prašyti universitetai, valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurie dalyvauja atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS). Taip pat institutai, turintys meno ar mokslo doktorantūros teisę bei tie valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurie kartu su universitetais rengia mokslininkus.
Numatyta, kad projekto trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 42 mėnesiai ir ne ilgesnė kaip 48 mėnesiai. Didžiausia projektui galima skirti finansavimo suma yra 600 tūkst. eurų. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro 100 procentų visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kadangi ankstesniu Europos Sąjungos fondų paramos laikotarpiu Lietuvos mokslo tarybos įgyvendinta Visuotinės dotacijos priemonė suteikė galimybę tyrėjams įgyvendinti per šimtą įvairių mokslo sričių projektų, viliamasi, kad mokslininkai ir dabartiniu Europos Sąjungos fondų investicijų periodu taip pat aktyviai dalyvaus projektuose.
Antrąjį kvietimą teikti paraiškas Lietuvos mokslo taryba ketina skelbti 2018 m. II ketvirtį.
Informaciniai renginiai
Lietuvos mokslo taryba skelbia, kad Vilniuje ir Kaune netrukus įvyks informaciniai renginiai. Į juos kviečiami mokslo institucijų atstovai, planuojantys teikti paraiškas projektams pagal veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“ finansuoti.
Vilniuje mokymams skirtas renginys vyks 2017 m. balandžio 19 dieną, Kaune – balandžio 20 dieną.
Išsami informacija apie juos skelbiama interneto svetainėje: www.lmt.lt
Finansuoja Europos socialinis fondas
