15min tęsia straipsnių ciklą „Mokslas apie...“, kuriame mokslininkai atsako į svarbius ir aktualius klausimus įvairiomis temomis – nuo sveikatos iki kosmoso.
Šįkart kalbamės apie vandenilio gamybą ir jo rizikas.
Daugiau iš ciklo „Mokslas apie...“
- Mokslas apie klimato kaitą: ar tikrai žmonės sukėlė klimato krizę ir kodėl tarp pasekmių – ne tik karštis, bet ir šaltis?
- Mokslas apie grybus: ar iš tiesų gali paversti žmones zombiais ir sukelti naują pandemiją?
- Mokslas apie smegenų implantus: ar ši technologija gali valdyti žmogų ir kada paplis pasaulyje?
- Mokslas apie muziką: kiek laiko reikia klausytis, kad pajustume jos poveikį ir ką mėgstami žanrai sako apie mus?
Lietuvoje vandenilio gamybos gali būti vis daugiau – štai Vilniaus dabartinės šiluminės elektrinės teritorijoje (Elektrinės g. 2) turėtų iškilti žaliojo vandenilio gamykla, o miestas planuoja įsigyti 16 autobusų, iš kurių išmetamojo vamzdžio bėgs vanduo, gautas skylant vandeniliui.
Visuomenės dėmesio centre pastarosiomis savaitėmis buvo atsidūrę ir planai Žemaitijoje – bendrovė „European Energy“ nori statyti vandenilio ir e.metanolio gamyklą Kretingos arba Akmenės rajonuose.
Maža to, tiek energetikos ministras Darius Kreivys, tiek „Ignitis“ atstovai yra kalbėję apie tai, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis.
Kaip vandenilis gali būti pritaikomas energetikoje domisi ir Lietuvos mokslininkai.
Kaune esančiame Lietuvos energetikos institute (LEI) yra įkurtas Vandenilio energetikos technologijų centras, kuriame darbuojasi devyni žmonės.
Apie tai, kuo pasižymi vandenilis ir kaip jį galima panaudoti, 15min pasikalbėjo su šio centro vyresniuoju mokslo darbuotoju Mariumi Urbonavičiumi.
