„Mokslininkui, dirbančiam bet kuriame Lietuvos universitete, tų darbų, kurių iš tikrųjų neturėtų daryti, yra tiek daug, kad mokslas tampa beveik kaip hobis. Iš kitos pusės, jei nori užsiimti tik mokslu, tada to normaliai daryti negali, nes neturi tam priemonių“, – „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“ kalbėjo M.Vengris.
Jo teigimu, nors mokslui pinigų ir skiriama nemažai, tam, kad juos gautų, mokslininkai turi skirti per daug laiko popieriams sutvarkyti ir tokiems dalykams, kurie esą visai nesusiję su tuo, ką jie turėtų veikti universitete.
„Investicijų merkiama į mokslą nemažai, bet jos ateina su tiek biurokratinių pančių, antrankių, kad tu, ir gavęs tuos pinigus, turi jiems skirti laiko daugiau, nei jie yra verti. Kitą kartą atrodo, geriau tu jų atsisakytum ir užsiimtum tave dominančiais klausimais, mokslu, bet ne administraciniu anketų, lentelių, viešųjų pirkimų procedūrų ir kitokių dalykų pildymu“, – pasakojo M.Vengris.
Investicijų merkiama į mokslą nemažai, bet jos ateina su tiek biurokratinių pančių, antrankių, kad tu, ir gavęs tuos pinigus, turi jiems skirti laiko daugiau, nei jie yra verti.
Todėl, anot jo, mokslininkai priversti būti ir verslininkais, tačiau tai kenkia jų moksliniams rezultatams. „Jeigu tu užsiimi tais projektais, tai kaip mokslininkas nepasieki mokslinių rezultatų, nes užsiimi projektų administravimu ir vykdymu. Iš kitos pusės, jei tu užsiimi verslu, tai tu užsiimi verslu. Bet aš nenoriu būti verslininkas, jeigu esu mokslininkas. Aš noriu mokslu užsiimti.“
Šią situaciją pašnekovas apibūdina taip: „Kuo daugiau popieriaus, tuo švaresnis užpakalis.“ Esą visuose biurokratiniuose dokumentuose žmonės duomenis vis tiek sukuria.
„Tipiškai taip ir yra, administruojant tuos projektus: viską labai tvarkingai aprašyk, pildyk tų lentelių, kur vis tiek skaičius visi iš lubų surašo, bet kai jų daug, ir lentelių keli puslapiai, tai tie skaičiai paskui susideda teisingai pagal aritmetikos taisykles į reikiamą sumą, ir jau tada atrodo visiems, kad viskas gerai“, – esamą tvarką kritikavo M.Vengris.
